2022-05-21 10:30

Putino bunkerio iliuzijos

Rusų liaudies bukinimas yra šimtmečius besitęsianti tradicija.  Aleksanderio Nemenovo (AP / „Scanpix“) nuotr.
Rusų liaudies bukinimas yra šimtmečius besitęsianti tradicija. Aleksanderio Nemenovo (AP / „Scanpix“) nuotr.
Kai leidai atimti savo laisves, esi apsuptas nemokšiškumo, buko banditizmo, skurdo, beširdiškumo ir korupcijos – karo kontekste dar kartą atskleidusių savo mastą – vilties teikia idiotiška iliuzija, kad bent jau esi didžios valstybės dalis.

Mokslinės fantastikos kūrėjas Philipas K. Dickas kadaise pateikė tokį apibrėžimą: „Realybė yra tai, kas nepranyksta, kai nustoji ja tikėti.“ Išlaikyti sveiką santykį su tikrove yra klasikinis diktatorių iššūkis. Kai virš 20 metų trauki tūkstančių metų senumo amforas iš jūros dugno, ir akys netampa žvairos nuo melavimo, vieną dieną gali patikėti, kad galbūt tikrai jas radai.

Tai vadinama „diktatoriaus spąstais“. Jo pakalikai neturi paskatų sakyti tiesos, kad neužrūstintų šeimininko. Vietoj rinkimų – farsas, visuomenė išplautomis smegenimis, o nepritariantieji yra persekiojami, todėl taip pat linkę tylėti. Grįžtamojo ryšio nebėra ir diktatorius pasineria į jaukų savo paties susikurtos miglos debesėlį.

52795
130817
52791