Lenkijos premjerui teigiant, kad šalis nori likti ES, Bendrija perspėja apie žaidimą su ugnimi
Lenkijos premjeras poziciją išreiškė šalies aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexit“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.
Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuos.
„Lenkijos ir Vidurio Europos šalių įstojimas į Europos Sąjungą yra vienas ryškiausių ankstesnio dešimtmečio įvykių. Tiek mums, tiek pačiai ES“, – sakė M. Morawieckis, turėdamas galvoje Bendrijos plėtrą į rytus 2004-aisiais.
„Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“, kai buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, dabartiniam opozicijos lyderis Donaldas Tuskas paragino lenkus sekmadienį susirinkti į mitingą Varšuvoje „ginti europinės Lenkijos“.
Briuselis griežtai reagavo į Konstitucinio Tribunolo sprendimą. ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas įspėjo Varšuvą, kad Bendrija panaudos „visas turimas priemones“ ES teisės viršenybei užtikrinti.
Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
EK pirmininkė U. von der Leyen penktadienį pažadėjo tvirtai ginti ES teisės viršenybę, Lenkijos aukščiausios instancijos teismui nusprendus, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
U. von der Leyen sakė, kad ES yra „vertybių ir įstatymų bendrija“, ir pabrėžė, jog ES „gins mūsų Sąjungos teisinės tvarkos pamatinius principus“.
„To tikisi mūsų 450 mln. europiečių“, – sakė ji.
U. von der Leyen sakė, kad yra „giliai sunerimusi“ dėl naujausių įvykių ir kad nurodė EK nuodugniai ir greitai išanalizuoti Lenkijos teismo sprendimą.
Visi ES aukščiausios instancijos teismo sprendimai yra „privalomi visų valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant nacionalinius teismus“, sakė ji.
EK „panaudos visas pagal sutartis turimas galias tam užtikrinti“, pridūrė U. von der Leyen.
Prancūzija: tai ataka prieš ES
Lenkija, kaip ES narė, turi įgyvendinti Bendrijos teisės aktus, penktadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Jei šalis priima politinį sprendimą būti ES dalimi, ji turi užtikrinti, kad sutartos taisyklės būtų visiškai įgyvendintos“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė H. Maasas.
Vokietijos diplomatijos vadovas taip pat išreiškė Europos Komisijai savo „visišką paramą jai vykdant savo misiją užtikrinti, kad visoje ES būtų laikomasi Europos teisės“.
Svarbus Lenkijos aukščiausios instancijos teismo sprendimas žymi „ataką prieš ES“, penktadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as.
„Tai labai rimta. Kyla Lenkijos de facto pasitraukimo iš ES rizika“, – sakė jis interviu transliuotojui BFM-TV.
„Nenoriu Lenkijos pasitraukimo“, – pridūrė C. Beaune'as.
Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimą komentavo ir kiti ES šalių pareigūnai.
„Mes turime tvirtai pareikšti, kad ši Lenkijos vyriausybė žaidžia su ugnimi. Europos teisės viršenybė yra būtina integracijos į Europą dedamoji. Jeigu šis principas sulaužomas, Europa, tokia kokią mes ją pažįstame, paremta Romos sutartimi, nebeegzistuoja“, – situaciją komentavo Jeanas Asselbornas, Liuksemburgo užsienio reikalų ministras.
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija. Tribunolas įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemą.
Konstitucinio Tribunolo dauguma nusprendė, kad Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos teismams aukščiausios teisinės galios ir nereiškia, kad šalis savo suverenitetą perkėlė Bendrijai.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
Šis sprendimas priimtas po ištisus mėnesius trukusių teismo procesų, kuriuose Lenkijos vyriausybės, prezidentūros ir parlamento atstovai teigė, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Bendrijos teisę ir kad ES Teisingumo Teismo sprendimai kartais prieštarauja Lenkijos teisinei tvarkai.
Teismas bylą pradėjo liepą, remdamasis Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio metų pradžioje pateiktu prašymu po to, kai ES teismas nusprendė, kad Bendrijos įstatymai turi viršenybę prieš Lenkijos įstatymus. Šis sprendimas buvo susijęs su dabartinės Lenkijos dešiniųjų vyriausybės taikoma teisėjų skyrimo procedūra.
ES teismo sprendimas buvo priimtas nesibaigiant platesniam ginčui dėl didelių pakeitimų Lenkijos teismų sistemoje, kuriuos inicijavo valdančioji dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). ES šiuos pakeitimus laiko griaunančiais demokratinę kontrolę ir pusiausvyrą.
„Tai ne techninis ar teisinis klausimas. Tai itin politinė tema, pratęsianti ilgą prieš ES nukreiptų provokacijų sąrašą“, – komentuodamas Lenkijos sprendimą sakė C. Beaune'as.
„Įstodamas į klubą pasirašai kontraktą, vadinamą sutartimi; ji ratifikuota per referendumą Lenkijoje. Toks buvo Lenkijos žmonių pasirinkimas“, – pabrėžė jis.
