G. Nausėda su EP pirmininku aptarė poreikį keisti ES migracijos politiką
„Būtina didinti ES įsitraukimą į migracijos ir sienų apsaugos politikos įgyvendinimą, įskaitant ir jos finansinį indėlį užtikrinant ES sienų saugumą. EP vaidmuo šioje diskusijoje yra itin svarbus. Apie būtinus pokyčius jau kalbėjau su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Europos Komisijos pirmininke“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Šalies vadovas per susitikimą akcentavo, kad Lietuvos kaimynystėje veikiantis Baltarusijos režimas toliau eina saviizoliacijos keliu ir vykdo „revanšistinę politiką Lietuvos ir visos ES atžvilgiu“.
Pasak G. Nausėdos, būtina laikytis principingos ir vieningos ES pozicijos Baltarusijos atžvilgiu.
Prezidentas atkreipė D. Sassolio dėmesį, kad nors dabar situacija Lietuvos pasienyje stabilizavosi, migrantų srautus Baltarusijos režimas nukreipia į kaimynines šalis – Latviją ir Lenkiją.
Lietuvos vadovas su EP pirmininku taip pat kalbėjo apie santykius su Rusija, nesaugios Astravo atominės elektrinės problemas ir jos gaminamos elektros patekimo į ES vidaus rinką užkardymą, Rytų partnerystės strategines kryptis bei situaciją Afganistane.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4.100 neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.
Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Antradienį į Vilnių su vizitu atvykęs D. Sassolis trečiadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, taip pat ir su į Lietuvos sostinę susirinkusiais Baltijos šalių parlamentų vadovais. Visų susitikimų pagrindinė tema yra padėtis pasienyje su Baltarusija.
Trečiadienį oficialaus vizito į Lietuvą atvyks ir Estijos Rygikogo pirmininkas Jūris Ratas bei Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė. Parlamentų vadovai domėsis situacija pasienyje.
„Šiuo metu svarbiausias trišalio bendradarbiavimo tikslas – regiono, ES ir valstybinių sienų saugumas, kartu įvertinant ir rugsėjį vyksiančias karines pratybas „Zapad“. Aptardami nelegalios migracijos, sienų apsaugos ir žmogaus teisių klausimus su Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais lankysimės Padvarionių pasienio užkardoje ir Ruklos karinėje bazėje“, – sakė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Baltijos šalių parlamentų pirmininkai bei EP vadovas taip pat vyks į Medininkus, kur ne tik susipažins su situacija pasienyje, bet ir pagerbs Medininkų žudynių aukas.
