Europos Parlamentas balsuos dėl ES ir JK prekybos susitarimo ratifikavimo

Spėjama, kad 705 narių turintis EP tvirtai parems prekybos susitarimą, pasiektą per praėjusių metų Kūčias po devynis mėnesius trukusių įtemptų derybų.

Susitarimas dėl nulinių muitų ir nulinių kvotų taikomas laikinai nuo sausio 1 dienos, kai baigėsi 11 mėnesių pereinamasis laikotarpis po „Brexit“.

Europarlamentarai pareikalavo papildomo laiko, norėdami išnagrinėti sutartį, be kita ko, apimančią ir sunkiai pasiektą žvejybos susitarimą.

EP vėliau dar kartą atidėjo balsavimą dėl ratifikavimo – iš dalies norėdamas pareikšti nepritarimą vienašališkam Londono sprendimui pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kurį ES skyrė Šiaurės Airijai prisitaikyti prie pokyčių.

Remiantis JK jau pasirašytu tarptautiniu įsipareigojimu, Šiaurės Airijai pagal unikalią tvarką po „Brexit“ liko galioti kai kurios Bendrijos taisyklės, taip siekiant užtikrinti atvirą sieną su ES nare Airija. Tokia siena yra itin svarbi 1998 m. taikos susitarimų, užbaigusių dešimtmečius trukusį tarpkonfesinį smurtą, dalis.

Šiaurės Airija, remiantis „Brexit“ susitarimu, liko susieta su ES bendrąja rinka, tai reiškia, kad į Šiaurės Airiją iš Didžiosios Britanijos atvykstančioms kai kurioms prekėms privalo būti taikoma muitinės patikra. Šiaurės Airija liko ES bendrosios rinkos dalis, todėl į ją iš Didžiosios Britanijos vežamiems produktams taikomos ES importo taisyklės.

Konfliktas kilo, kai britai nusprendė vienašališkai pratęsti laikotarpį, kurį ES suteikė kaip pereinamąjį Šiaurės Airijai prisitaikyti prie pokyčių. Britai jį vienašališkai pratęsė iki spalio 1 d., JK netaikys muitinės patikrų iš likusios JK teritorijos į Šiaurės Airiją gabenamiems maisto ir žemės ūkio produktams.

Įtampa dėl Šiaurės Airijos

Briuselis ėmėsi teisinių veiksmų Londono atžvilgiu dėl Šiaurės Airijos problemos, o didelis ginčas dėl JK įsikūrusios bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso tiekimo dar labiau pablogino ES ir JK santykius.

Tačiau nepaisant įtampos, Europos Komisija, palaikanti santykius su JK europiečių vardu, paprašė EP narių uždegti žalią šviesą prekybos susitarimui, teigdama, kad toks žingsnis užtikrintų nuoseklesnį bendradarbiavimą su JK.

Londonas savo ruožtu leido aiškiai suprasti, jog nepritars jokiems tolesniems sutarties ratifikavimo atidėjimams – taigi, kilo pavojus, kad susitarimas bus atšauktas, jeigu europarlamentarai jo nepatvirtins iki balandžio 30 dienos.

„Manau, kad susitarimas bus ratifikuotas beveik vienbalsiai“, – sakė EP Tarptautinės prekybos komiteto vadovas vokietis Berndas Lange.

Tačiau jis pridūrė: „Kaip ir laivavedyboje, spėju, kad bus ne tik geri orai, bet ir audringų laikotarpių.“

Balsavimas vyks antradienio vakarą Briuselyje po penkių valandų trukmės plenarinės diskusijos. Rezultatas, dėl kurio neabejojama, bus paskelbtas trečiadienio rytą.

Santykiai išliks sudėtingi

JK išstojo iš ES 2020 metų sausio 30 dieną, tačiau jos naujas gyvenimas su Europa prasidėjo tik po pereinamojo laikotarpio pabaigos gruodžio 31 dieną – nuo to laiko Londono nebesaisto Bendrijos įstatymai ir taisyklės.

JK ir ES susitarimas, oficialiai vadinamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, numato nulinius muitus ir nulines kvotas produkcijai, kuria prekiaujama tarp ES ir JK.

Tačiau šis dokumentas yra ne toks ambicingas, kokio tikėjosi daugelis europiečių: jame nėra daug įsipareigojimų dėl užsienio politikos ir gynybos klausimų derinimo. Taip pat trūksta įsipareigojimų glaudžiai derinti teisės aktus ekologijos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.

Labiau suderintos taisyklės leistų išvengti dalies muitinės patikrinimų ir kai kurių biurokratinių reikalavimų, galiojančių tarp ES ir JK gabenamoms prekėms – tai yra naujoji realybė, apsunkinusi komercinę veiklą ir užklupusi daug įmonių nepasirengusias.

Dėl šios priežasties nukentėjo prekyba apibus Lamanšo: per pirmuosius du sutarties taikymo mėnesius ES importas iš JK sumažėjo beveik perpus, o eksportas į Britaniją susitraukė penktadaliu. Plačiau apie tai kviečiame skaityti čia.

Susitarime taip pat nėra su finansinėmis paslaugomis susijusių nuostatų, o tai kelia grėsmę Londono Sičio, kaip Europos kapitalo rinkų, bankininkystės ir investicijų centro, statusui.

Finansiniai ryšiai dabar bus valdomi lygiavertiškumo sprendimais, kuriuos vienašališkai priima ES ir kuriuos būtina reguliariai atnaujinti.

Nepaisant ratifikavimo, analitikai perspėja, kad ES ir JK santykiai išliks sudėtingi, britų premjerui Borisui Johnsonui nekantraujant įrodyti, kad „Brexit“ atneš jo šaliai sėkmę.

Briuselis „aiškiai nori užversti šį apgailestauti verčiantį Europos (dez)integracijos puslapį ir priskirti ES bei JK santykius trečiarūšių klausimų kategorijai“, — parašė Fabianas Zuleegas ir Jannike Wachowiak iš Belgijos sostinėje įsikūrusio Europos politikos centro (EPC).

„Tačiau pastarojo meto ginčai – nesvarbu, ar tai būtų vakcinų nuo COVID-19 tiekimo grandinės, ar Šiaurės Airijos protokolo įgyvendinimas – rodo, kad reikės abiejų šalių politinio įsitraukimo, o ne tik techninio susitarimo“, – pridūrė ekspertai.