Rinkimų tvarkas bandys peržiūrėti per pusmetį

Seimo valdyba trečiadienį suformuotoje darbo grupėje – 11 parlamentarų, proporciniu būdu atstovaujančių visas frakcijas. Grupės vadovu paskirtas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, jo pavaduotoju grupėje – Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdybos posėdyje priminė, kad dėl šios darbo grupės sudarymo „buvo prieš kurį laiką gautas kreipimasis iš TS-LKD frakcijos“.

Konservatoriai pasiūlė jau dabar, likus pakankamai laiko iki artimiausių visuotinių rinkimų, Seime apsvarstyti ir susitarti dėl pakeitimų rengiant rinkimus.

Tokią analizę, TS-LKD nuomone, turėtų atlikti speciali darbo grupė, kurioje būtų proporcingai atstovaujama visoms Seimo frakcijoms.

Išvados – iki rudens sesijos

„Darbo grupė turės atlikti galiojančios rinkimų sistemos analizę ir pateikti pasiūlymus. Nustatomas jos darbo terminas – š. m. rugsėjo 10 d.“, – valdybos narius informavo V. Čmilytė-Nielsen.

Rugsėjo 10-ąją prasidės Seimo rudens sesijoje, kurioje ir galėtų būti svarstomi darbo grupės pasiūlytieji įstatymų pakeitimų projektai. Dėl jų būtų apsispręsta ne vėliau kaip kitų metų pavasarį, kai bus likę lygiai metai iki 2023-ųjų kovą įvyksiančių savivaldos rinkimų. 2024 m. įvyks iškart treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo.

Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad darbo grupė prireikus galės kviesti savo nuomonę išsakyti visuomeninių grupių atstovus ir ekspertus: „Tad ir neparlamentinės partijos turės galimybę pareikšti savo nuomonę šiais svarbiais klausimais.“

Palies įvairius aspektus

Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas VŽ yra minėjęs, kad „diskusija dėl rinkimų sistemos peržiūros neturi būti kompleksinė, apimti įvairiausius su rinkimais susijusius klausimus“, siekiant ateityje visus dabartinius su balsavimais susijusius teisinius aspektus išdėstyti ne keliuose įstatymuose, bet susistemintame Rinkimų kodekse.

„Iniciatyvų dėl vieno ar kito rinkimų sistemos aspekto koregavimo kyla labai daug. Ir tai ne tik pats vienos ar kitos institucijos išrinkimo būdas, bet ir kiti klausimai – pvz., koalicijos partneriai liberalai pasisako dėl balsavimo amžiaus cenzo sumažinimo nuo 18 iki 16 metų. Arba yra ir opozicinių socialdemokratų pasiūlymų dėl politinių kampanijų ir jų finansavimo reglamentavimo pakeitimo“, – VŽ vardijo politikas.

Vis dėlto svarbiausi klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti ir darbo grupė, ir vėliau Seimas – ar turi būti keičiamos rinkimų sistemos.

Konservatoriaus nuomone, reikėtų įvertinti tiesioginių merų rinkimų tvarką ir visuomeninių komitetų reglamentavimą per savivaldos rinkimus.

TS-LKD, kaip pripažino A. Vyšniauskas, niekada nebuvo didelė tiesioginių merų rinkimų šalininkė. Tačiau, ar tikrai jų bus atsisakyta, anot konservatoriaus, apsispręs politikai ir teisininkai.

Dėl merų pasisakys Konstitucinis Teismas

Balandį tikimasi sulaukti KT išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų atitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui. Tokios bylos rašytinio proceso tvarka KT ėmėsi šį trečiadienį.

„KT sprendimas mums gali pasufleruoti, kaip elgtis. Jeigu būtų nustatyta, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tuomet privalėsime pataisyti įstatymus. O jeigu KT paliktų įstatymų leidėjams apsispręsti, ar palikti tiesioginius merų rinkimus, taip ir elgsimės – diskutuosime ir spręsime“, – sakė A. Vyšniauskas.

„Kalbant apie Seimo rinkimus, manome, kad yra pats laikas normaliai padiskutuoti, ar Lietuvoje taikoma mišri rinkimų sistema yra gera, ar atitinka valstybės poreikius, visuomenės lūkesčius, ar atliepia efektyvaus valstybės valdymo iššūkius“, – teigė Seimo narys.

Konservatoriai neatmeta, kad derėtų pagalvoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime, nes dabar nuolat kintant rinkėjų skaičiui prieš kiekvienus parlamento rinkimus reikia perbraižyti vienmandačių apygardų ribas.

Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus.

A. Vyšniauskas užsiminė net ir apie tiesioginius prezidento rinkimus – ar jie atitinka valstybės vadovo įgaliojimus. Tačiau jis pripažino, kad „šis klausimas reikalautų pokyčių Konstitucijoje“, kas savo ruožtu reikštų būtinybę pasiekti itin platų politinį sutarimą, kas, kaip pripažįsta politikas, būtų sudėtinga padaryti.