Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis nušvietė nakties dangų netoli Reikjaviko
Iš plyšio netoli Fagradalsfiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose liejosi raudonos lavos srautai.
Vos už kelių kilometrų yra Islandijos Keblaviko tarptautinis oro uostas ir nedidelis Grindaviko žvejų uostas, tačiau bendrai rajonas yra negyvenamas ir išsiveržimas nelaikomas pavojingu.
„Išsiveržimas prasidėjo... maždaug 20 val. 45 min. Grinvičo (22 val. 45 min. Lietuvos) laiku... Plyšis yra maždaug 500–700 m ilgio“, – pranešė Islandijos meteorologijos biuras (IMO).
Policijos ir pakrančių apsaugos pareigūnai nuskubėjo į išsiveržimo vietą viename slėnyje, bet visuomenei patarta prie jos nesiartinti, laikinai buvo uždarytas pagrindinis kelias, vedantis iš sostinės regiono į Keblaviko oro uostą.
Policija nurodė į rytus nuo ugnikalnio gyvenantiems žmonėms dėl galimų vulkaninių dujų užsidaryti langus ir neiti į lauką.
Pirmą kartą per 900 metų
Išsiveržimas įvyko Krisuviko ugnikalnių sistemoje, neturinčioje centrinio kalno.
Per išsiveržimus šiame regione lava pastoviai teka iš žemės – nebūna sprogimų, per kuriuos ji būtų išmetama aukštai į orą.
Krisuviko sistema buvo neaktyvi pastaruosius 900 metų, o Reikjaneso pusiasalyje išsiveržimas praėjusį kartą įvyko 1240-aisiais, nurodo IMO.
Tačiau regionas buvo atidžiau stebimas po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio 5,7 balo žemės drebėjimo. Po to drebėjimo buvo užregistruota neįprastai daug – daugiau kaip 50.000 – silpnesnių požeminių smūgių.
Islandijoje šiuo metu yra 32 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausiai Europoje. Šalyje ugnikalnių išsiveržimai įvyksta vidutiniškai kas penkerius metus.
2010-aisias išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui į atmosferą pakilo didžiuliai dūmų ir pelenų debesys, daugiau kaip savaitei sutrikdę lėktuvų skrydžius. Atšaukus daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių buvo įstrigę maždaug 10 mln. keleivių.
