ES lyderiai gruodį spręs dėl ambicingesnio klimato apsaugos tikslo

Tekstas papildytas Lietuvos prezidento komentaru.

Ambicingus tikslus dėl klimato remia didžiosios ES ekonomikos, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, taip pat daugelis didžiųjų kompanijų, tačiau jiems nepritaria nuo anglių vis dar priklausomos rytinės Bendrijos narės.

Briuselyje susitikę 27 lyderiai sakė, kad grįš prie šio klausimo „siekdami susitarti dėl naujo taršos mažinimo tikslo 2030 metams“, sakoma viršūnių susitikimo išvadose.

Pagal Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus ES yra pažadėjusi iki 2050 metų tapti neutrali klimato atžvilgiu – į atmosferą išleisti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jų sugaudyti arba už jas kompensuoti.

Tačiau dabartinis tarpinis tikslas 2030 metams – taršos anglies dvideginiu sumažinimas 40% palyginti su padėtimi 1990 metais – yra nepakankamas šiam galutiniam tikslui pasiekti.

Todėl Europos Komisija pasiūlė bent 55% tikslą 2030 metams, o Europos Parlamentas nuėjo dar toliau ir pasiūlė 60%.

Vokietija, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, nusprendė atidėti galimą susitarimą gruodžio 10-ąją įvyksiančiam viršūnių susitikimui.

Vienuolika šalių, tarp jų Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai, trečiadienį paskelbtame bendrame laiške išreiškė paramą sumažinimui „bent 55%“.

Tačiau prieštarauja kelios Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, kuri tebėra labai priklausoma nuo anglių ir atsisako įsipareigoti pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

„Jei tai medianinis tikslas visai ES, problemos nėra: kai kurios šalys gali labiau sumažinti [savo taršą]. Bet mes, Čekijos Respublika, to nepasieksime“, – ketvirtadienį sakė čekų premjeras Andrejus Babišas.

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas atkreipė dėmesį į ekonominius kaštus jo šalies kasybos sektoriui. „Mūsų preliminarūs apskaičiavimai rodytų, kad sumažinimas 40% yra riba“, – perspėjo jis.

Nesutinkančios valstybės tikriausiai prašys papildomo finansavimo per ES Teisingos pertvarkos fondą.

„Visos valstybės narės dalyvaus šiose pastangose, atsižvelgdamos į nacionalines ir teisingumo bei solidarumo aplinkybes“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda EVT Briuselyje sakė, kad EK iškeltas tikslas yra ambicingas ir tikrai nelengvai pasiekiamas, tačiau teisingas. Tiesa, G. Nausėda pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į kiekvienos šalies situaciją.

„CO2 emisijos sumažinimas 55%, tai tikrai ambicingas tikslas, tikrai yra ne taip paprastai pasiekiamas. Tačiau skirtingos šalys pabrėžia galbūt skirtingas savo startines pozicijas, todėl ir aš ir kiti vadovai akcentavome, kad būtina pirmiausia atlikti nuodugnią kiekvienos valstybės situacijos analizę. Ir apgalvoti sąnaudų arba naštos paskirstymo mechanizmą, kad jis būtų teisingas, adekvatus ir tikrai padėtų žaliosioms technologijoms plisti ne kažkokiuose klasteriuose, o visoje ES teritorijoje“, – EVT apie ES lyderių pozicijas šiuo klausimu sakė Gitanas Nausėda.

Anot Lietuvos prezidento, priimtas tikslas yra geras, dokumentas tinkamas, valstybių vadovai šiuo klausimu iš principo sutaria.

„Tik šiek tiek vėliau, šių metų pabaigoje dar aptarsime daugiau detalių ir sutarsime kokiu keliu judėti“,– sakė G. Nausėda.

Lietuva, anot prezidento, šioje srityje taip pat gauna tinkamą progą pasinaudoti ES iniciatyva, finansiniais ištekliais ir padaryti didelį žingsnį į priekį iki 2030 m.