Trišalei tarybai nesusitarus, MMA didinimo klausimą perima Vyriausybė

Tekstas papildytas socialinių partnerių argumentais dėl MMA ir Vyriausybės planais šiuo klausimu. 

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus vienijančios Trišalės tarybos posėdyje trečiadienį jau ketvirtą kartą šiais metais svarstyta, kiek 2021 m. turėtų būti didinama MMA. Triskart iki šiol – birželį, liepą ir rugsėjį – Tarybos nariams susiginčijant nepavykdavo pasiekti susitarimo šiuo klausimu ir jis būdavo atidedamas.

Naujoji Trišalės tarybos pirmininkė, asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė trečiadienio posėdyje konstatavo, kad socialinių partnerių pozicijos šiuo klausimu tebėra nesuderintos. Todėl ji pasiūlė neteikti Vyriausybei vienos suderintos Trišalės tarybos pozicijos dėl MMA kėlimo kitąmet, tik informuoti apie skirtingas nuomones.

Po audringų, daugiau kaip valandą trukusių Tarybos narių diskusijų prieita prie išvados, kad, kaip ir praėjusiais metais, šįkart Vyriausybei ir vėl bus pranešta apie socialinių partnerių skirtingus argumentus dėl MMA, paliekant pačiam ministrų kabinetui apsispręsti, kaip pasielgti.

Vyriausybės atstovai iš esmės sutinka su Lietuvos banko paskaičiavimais, kad kitąmet MMA galėtų būti padidinta 35 Eur arba bemaž 6%. 

Darbdaviai pasiūlė nepolitizuoti klausimo

Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 Eur iki 663 Eur (iki mokesčių), tuo metu darbdavių atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti bent iki spalio 11-ąją įvyksiančių Seimo rinkimų, kad jis nebūtų politizuojamas.

Posėdžio išvakarėse darbdavių organizacijos – asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Žemės ūkio rūmai – išplatino pareiškimą, kuriame priminė ne kartą „pabrėžusios būtinybę depolitizuoti MMA nustatymo klausimą“, todėl paragino „susilaikyti nuo šio klausimo svarstymo rinkimų išvakarėse ir, svarbiausia, tebetvyrant neapibrėžtumui dėl pandemijos padarinių“.

„Nepaisant optimistinių ekonominių prognozių, reikia pripažinti – situacija išlieka pernelyg neapibrėžta, ypač dabar, sparčiai prastėjant epidemiologinei situacijai, kuri jau pradeda atsispindėti vartotojų ir rinkų lūkesčiuose. Lietuvos banko atstovas jau praėjusiame Trišalės tarybos posėdyje minėjo, kad 2021 m. ekonomikos prognozės yra neaiškios. Kad ir kiek optimizmo suteikė tai, jog 2020 m. antrojo ketvirčio ekonomikos nuosmukis buvo mažesnis, nei tikėtasi, negalime sau leisti remtis nepatikimu optimistiniu scenarijumi, žinodami, kad rizikuojame dalies ūkio subjektų išlikimu ir jų sukuriamų darbo vietų išsaugojimu“, – nurodė darbdaviai.

„2020-ųjų MMA taip pat buvo skaičiuojamas remiantis ateities ekonomikos prognozėmis. Jos pasirodė besančios klaidingos. Šiandien, rinkimų išvakarėse ir skaičiuodami pandemijos bangas bei jų padarinius, turime subalansuoti darbdavių, darbuotojų bei ekonomikos stabilumo siekiančių dalyvių interesus, o sprendimą dėl MMA nukelti jau po rinkimų“, – priduriama pareiškime.

Profsąjungos norėtų didinti dešimtadaliu

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis trečiadienį Tarybos posėdyje sakė, kad dėl koronaviruso ekonominė situacija yra neapibrėžta, „prastovose tebėra labai daug darbuotojų“, todėl sunku prognozuoti, ar bus įmanoma didinti atlyginimus. Jis taip pat tikino, kad kitąmet didinant MMA gali bankrutuoti dalis verslų. 

Bet Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad būtina vadovautis ekonominėmis prognozėmis dėl 2021-ųjų, kurios dabar jau yra teigiamos. Be to, pasak jos, atlyginimų kilimas padidintų vartojimą, o tai būtų naudinga verslui. 

„Sutiktume su naujosios Tarybos vadovės pasiūlymu, kad galima būtų šįkart konstatuoti skirtingas partnerių pozicijas, tačiau jokiu būdu nenorėtume atidėlioti šio klausimo dar kažkuriam laikui, nes žmonėms reikalingas aiškumas dėl jų algų kitais metais“, – teigė I. Ruginienė. 

Ji pakartojo profsąjungų pasiūlymą MMA didinti beveik dešimtadaliu – iki 663 Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė Trišalės tarybos nariams siūlė dar mėnesiui atidėti klausimą dėl MMA kėlimo 2021-aisiais ir per tą laiką pabandyti susitarti dėl bendros nuomonės.

[infogram id="7ca82013-0f42-4beb-a989-21afd7fdf7de" prefix="ZpR" format="interactive" title="Copy: Personalas: minimali mėnesio alga"]

„Vyriausybės pozicija – laikytis socialinio dialogo ir pabandyti rasti sutarimą. Manome, kad kaip atskaitos taško galima būtų laikytis Lietuvos banko skaičiavimais nustatyto ir pasiūlytojo 642 Eur dydžio. Per mėnesį Vyriausybė dar nepasikeis ir galima būtų dar pasitarti“, – teigė viceministrė.

Tačiau su pasiūlymu darsyk atidėti klausimą nebebuvo sutikta, todėl Trišalės tarybos nariai konstatavo savo skirtingas pozicijas dėl MMA ir paliko šį klausimą spręsti Vyriausybei.

Tvirtina, kad sieks subalansuoto sprendimo

Ministrų kabinetas klausimą dėl MMA nustatymo nuo 2021 m. sausio 1 d. gali spręsti jau artimiausiu metu, dar iki spalio viduryje pateiks Seimui kitų metų biudžeto projektą.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį sakė nenorintis, kad MMA didinimas taptų didele našta smulkiam verslui, kuris šiemet ir taip nukentėjo nuo pandemijos.

Pasak Vyriausybės vadovo, verslo organizacijų, kurios iki šiol Trišalėje taryboje siūlė net nesvarstyti MMA didinimo klausimo, nuogąstavimai yra „labai pagrįsti“.

„Mes matome vis kintančias prognozes, gerai, kad jos gerėja ir reali situacija mūsų šalies ekonomikoje yra geresnė už prognozes. Tačiau veiksmus turime priimti pasvertai, nenorime, kad tai būtų didžiulė našta, o smulkus verslas tikrai patyrė nemažus išbandymus. MMA didinimas pirmiausia jiems smogtų, todėl norisi, kad būtų subalansuotas sprendimas“, – spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Bet jis nesutiko su verslo atstovų pareiškimais, kad sprendimą dėl MMA didinimo reikėtų priimti po Seimo rinkimų. „Tikrai nepritariu tai pozicijai, kad reikia daryti po rinkimų. Kas pasikeis po rinkimų? Po rinkimų tuos sprendimus reikės vis tiek priimti ir priiminėti, bet kokiu atveju, dar šitai Vyriausybei“, – tvirtino S. Skvernelis.

Anot jo, Trišalei tarybai nesutariant dėl to, kiek kitais metais turėtų augti MMA, Vyriausybė teiks poziciją, kad minimali alga kitąmet didėtų daugiau nei 35 Eur. „Mes tą sprendimą pradėsime derinti kitą savaitę ir manome, kad startinė pozicija, Vyriausybės pozicija, kad MMA didėtų daugiau nei 35 Eur, ji tokia yra ir mes tokią poziciją teiksime. Bet vėlgi, tai bus derybų, diskusijų klausimas“, – sakė premjeras.

Sutinka su Lietuvos banko skaičiavimais

Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, yra pripažinęs, kad minimali alga nuo kitų metų sausio galėtų augti 35 Eur iki 642 Eur. Anot jo, ministerija yra linkusi pritarti Lietuvos banko skaičiavimams, jog MMA kitais metais turėtų siekti 48,1% vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Dabar santykis siekia 47,5%.

Trišalė taryba yra nusprendusi, kad MMA turi sudaryti 45–50% vidutinės algos.

„Vyriausybė paprastai renkasi kažkur tarp profsąjungų ir darbdavių siūlymų. Šiuo atveju sutarta, kad MMA apskaičiavimas yra susietas su VDU“, – Žinių radijui yra sakęs L. Kukuraitis.

Jis paminėjo, kad jei nepavyks surasti bendros pozicijos Trišalėje taryboje, sprendimą turės priimti Vyriausybė: „Tą sprendimą turėsime priimti visais atvejais. Tai yra susieta ir su biudžeto formavimu, ir su aiškia teisine norma. Tai turėtume padaryti kiek galima anksčiau, kad visi skaičiuotų savo pajamas ir išlaidas.“

Finansų ministerija neseniai skelbė, kad vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalyje šiemet augs 6,5%, o 2021 m. augimo tempas sulėtės iki 3,3%.

Šiuo metu MMA yra 607 Eur (iki mokesčių), „į rankas“ – 437 Eur. Ji apie 9% padidinta nuo šių metų sausio.

Šiuo metu yra apie 170.000 žmonių, kurių pajamos siekia MMA arba mažiau.

Pagal Darbo kodeksą, MMA gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.