A. Lukašenka svarsto nukreipti krovinius nuo Klaipėdos uosto
A. Lukašenka penktadienį pareiškė esą pasiruošęs paskelbti atsakomųjų sankcijų Lietuvai ir Lenkijai, planuojančių imtis priemonių prieš autoritarinį lyderį dėl įtariamo rinkimų klastojimo ir teisėsaugos smurto prieš protestuotojus.
„Štai mes jiems dabar parodysime, kas yra sankcijos. Jeigu jie [lietuviai ir lenkai] dar į Kiniją ir Rusiją per mus važiavo, dabar skraidys arba per Baltijos jūrą arba per Juodąją jūrą prekiauti su Rusija ir panašiai. Apie sankcijinius produktus [kuriems Rusija yra paskelbusi embargą] – tegul net nesvajoja. Mes jiems parodysime, ką reiškia sankcijos“, – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Ji pareiškė, kad Baltarusija atsisakys naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui, per kuriuos daugiausiai išvežama kalio druska ir naftos produktai.
„Jau paliepiau vyriausybei pateikti siūlymų dėl visų prekių srautų iš Lietuvos uostų į kitus. Štai ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30% Lietuvos biudžeto formuoja mūsų prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“, – kalbėjo A. Lukašenka.
L. Linkevičius: A. Lukašenka eina va bank
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad A. Lukašenkos grasinimai įvesti sankcijas Lietuvai ir Lenkijai yra natūralus jo elgesys – Baltarusijos autoritarinis vadovas siekia bet kokia kaina išsaugoti savo postą.
„Čia yra tęsinys visų jo kitų grasinimų. Natūralu, kad jis eina va bank, ginasi jam visais suprantamais būdais“, – BNS penktadienį telefonu iš Berlyno sakė ministras.
„Kai kurie jo poelgiai neadekvatūs, bet sunku ką nors čia vertinti, tai natūralus gynybinis elgesys išsilaikyti šioje pozicijoje, nekreipiant dėmesio nei į vidaus situaciją, nei į tarptautinės bendruomenės spaudimą“, – pridūrė jis.
Pasak L. Linkevičiaus, Baltarusijos režimas turėtų įvertinti savo šalies ekonominę padėtį ir priimti logiškus sprendimus.
„Žiūrėsime, kaip tai praktiškai atrodys, nes tokie pareiškimai buvo ne kartą ir ne du. Aš įsivaizduoju, kad jie turi žiūrėti ir savo interesų – šalis ekonomiškai dabar labai sunkioje situacijoje ir jie turėtų žiūrėti, kurie keliai ir būdai savo ekonomiką palaikyti yra labiau priimtini“, – teigė L. Linkevičius.
„Čia reikia suprasti, kad mūsų ekonominis bendradarbiavimas yra viena tų sričių, kurią vadiname pragmatiška – ji pasiteisino abiem pusėms, ne tik Lietuvai. Nebūtų logiškai tai suardyti“, – sakė jis.
VŽ rašė, kad Baltarusija seniau jau yra grasinusi savo krovinius nukreipti iš Lietuvos į kitas šalis. Ir nors šie grasinimai niekuomet nevirto realiais veiksmais, pavojus netekti baltarusiškų krovinių egzistuoja, o alternatyvos šiems kroviniams nėra.
Lietuva artimiausiu metu ketina taikyti sankcijas Minsko režimui – asmenims, prisidėjusiems prie rinkimų klastojimo, smurto prie taikius protestuotojus.
Sankcijų sąrašas bus tvirtinamas jį galutinai suderinus su Latvija ir Estija.
ES nesutaria dėl sankcijų A. Lukašenkai
Tuo metu Europos Sąjungos šalys, svarstančios sankcijas dėl Baltarusijos krizės, nesutaria, ar jos turėtų būti taikomos ir prezidentui A. Lukašenkai už jo veiksmus prieš opoziciją.
Blokas rengia sąrašą asmenų, kuriems taikys sankcijas: turto įšaldymą ir kelionių draudimą už rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimą arba už didžiulių opozicijos protestų, kuriuos išprovokavo šie ginčijami rinkimai, slopinimą smurtinėmis priemonėmis.
Pareigūnai sako, kad sąraše tikriausiai bus maždaug 20 žmonių, nors kai kurios šalys, tarp jų Baltarusijos kaimynė Lietuva, spaudžia šį skaičių didinti.
Dėl teisinių priežasčių galutinis sąrašas oficialiai bus patvirtintas ir paskelbtas tik po kurio laiko, tačiau Berlyne susirinkę ES užsienio reikalų ministrai, turintys pareikšti politinį pritarimą, nesutaria, ar vertėtų į sąrašą įtraukti patį A. Lukašenką.
„Manau, kad jis turi būti sąraše“, – žurnalistams Berlyne sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, ES reikia „veikti sparčiau“.
„Tai, kas vyksta, neturi precedento. Tai netoleruotina“, – pabrėžė jis.
Čekijos užsienio reikalų ministras Tomašas Petričekas sutiko, kad A. Lukašenkai turėtų būti taikomos sankcijos, bet pridūrė, kad tokį dalyką galima laikyti rezerve ir panaudoti vėliau, „jei matysime, kad Baltarusijoje nėra pozityvios plėtotės“.
Pasak T. Petričeko, ministrai paprašė ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio sąrašą, kuriam reikia vieningo visų 27 ES narių pritarimo, parengti iki kito jų susitikimo rugsėjo 24 dieną.
Tačiau Liuksemburgo užsienio reikalų ministras veteranas Jeanas Asselbornas perspėjo neskelbti sankcijų A. Lukašenkai, jau 26 metus valdančiam savo šalį ir dažnai pavadinamam „paskutiniu Europos diktatoriumi“. J. Asselborno teigimu, tai gali trukdyti pastangoms tarpininkauti dėl derybų per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO).
VERSLO TRIBŪNA
Dirbtinio intelekto (DI) proveržis per pastaruosius metus labai stipriai keičia IT sektorių. Tačiau, pasak individualizuotus IT sprendimus kuriančios bendrovės „iToDEV“ vadovo Justino Lunskio, didžiausias pokytis vyksta ne technologijų, o sprendimų priėmimo lygmenyje.
Patyręs intensyvių finansinių svyravimų laikotarpį, Lietuvos žemės ūkio sektorius pasitinka permainų etapą. Kaip, žvelgiant į šių metų rezultatus ir ateinančius 2026-uosius, keičiasi ūkių struktūra, investicijų mastas ir pagrindinės sektoriaus rizikos, pasakoja Paulius Liubancas, „Swedbank“ Žemės ūkio verslo finansavimo grupės vadovas.
„2go“ lauko ekranų tinklas, siūlantis didelę lauko ekranų pasiūlą visose Baltijos šalyse, šįkart straipsnyje pristato matomą, modernią ir aukščiausios kokybės reklamos mediją Panevėžyje. „2go“ Panevėžyje – tai paveiki komunikacija penktajame pagal dydį Lietuvos mieste.
Informacinių technologijų vystymo ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „DTS Solutions“ kartu su Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) mokslininkais, vadovaujant prof. dr. Dariui Andriukaičiui, sukūrė išmaniąją transporto priemonių parkavimo sistemą „5G_PARK“, padėsiančią spręsti judumo problemas miestuose.
„Turime prisiminti, kad, be Europos Sąjungos, dar yra ESBO. Žinoma, jie taip pat nori išsaugoti galimybę kaip nors užmegzti dialogą šioje šalyje“, – sakė jis.
Baltarusiją jau trečią savaitę krečia masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, rodančius triuškinamą A. Lukašenkos pergalę. Vakarų šalys ir opozicija šiuos rinkimus laiko suklastotais.
A. Lukašenka atmetė raginimus atsistatydinti ar surengti naujus rinkimus ir vietoje to kaltino Vakarų šalis kurstant politinius neramumus. Ketvirtadienį jo sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo prireikus suteikti karinę pagalbą.
