Viešieji pirkimai: kuo sudėtingiau – tuo brangiau

Publikuota: 2020-02-22
Bendrovės nuotr.
svg svg
Bendrovės nuotr.
Bendrovės „Mano konkursas“ vadovas, pirkimų ekspertas

Diskusijos apie viešųjų pirkimų sistemos spragas ir su jomis susijusius valstybės praradimus paprastai tampa intensyvesnės artėjant rinkimams ar į viešumą iškilus neskaidriems sandoriams. Dažnu atveju po kiekvieno tokio laikotarpio prasideda kitas – rekomendacijų teikimo, teisės aktų keitimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmų griežtinimo – laikotarpis. Viena vertus, tai yra natūrali valstybės reakcija sprendžiant viešųjų pirkimų problemas, kita vertus, kartais kyla abejonių, ar šioms priemonėms, neretai spontaniškoms, skiriamos lėšos nėra per didelės ir ar jos iš tiesų yra efektyvios siekiant suvaldyti rizikas.

Sausio 15-ąją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pranešė atverianti skelbiamų sutarčių duomenis, siekdama didinti viešųjų pirkimų (VP) konkurencingumą, skaidrumą ir racionalų lėšų panaudojimą. Analizuodamas 2019 m. sudarytų sutarčių rezultatus, suskaičiavau, kad praėjusiais metais Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) buvo užregistruotos 202 sutartys, kurių sandorio vertė yra iki 10 eurų, ir 2.447 sutartys, kurių sandorio vertė iki 100 eurų.

Štai keletas tokių mažos vertės pirkimų pavyzdžių. Po mažos vertės pirkimo privalomųjų procedūrų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo buvo sudaryta trumpalaikės nuomos sutartis – dviejų puslapių su visais privalomais rekvizitais ir ranka pasirašytais parašais. Sutarties vertė – 10 eurų. Kita sutartis, sudaryta per CPO LT elektroninį katalogą – iš parašų matyti, kad šią sutartį skaitė ir pasirašė penki su pirkimu susiję specialistai ir vadovai. Šios sutarties vertė – 5,29 eurai.

Kiek valstybei kainuoja įsigyti labai mažos vertės prekes?

2018 m. paskelbtoje Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“ buvo įvardinta, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ar darbų už 1.000 eurų, patiria vidutiniškai 20,54 eurų sąnaudų. Šias sąnaudas sudaro tarnautojų, vykdančių VP procedūras, darbo laiko ir darbo vietos išlaikymo kaštai atitinkamoje organizacijoje. Remdamasis savo atliktais skaičiavimais ir sukaupta praktine patirtimi optimizuojant VP procesus, galiu teigti, kad, organizacijos, vykdydamos labai mažos vertės pirkimus, jų procedūroms išleidžia mažiausiai apie 29 eurus.

Pagal 2019 m. CVP IS paviešintas sutartis iki 100 eurų, buvo įsigyta prekių, paslaugų ir darbų už 137.433,53 eurus. Šių mažos vertės VP procedūrų vykdymas valstybei kainavo dar mažiausiai apie 70.963 eurus. Įvertinus tai, akivaizdu, kad pirkimų procedūrų organizavimo kaštai yra neproporcingi įsigytų prekių, paslaugų ir darbų vertei. Verslas negalėtų sau leisti patirti tokių sąnaudų – toks neūkiškumas vestų prie bankroto. Todėl kyla klausimas, ar galiojantis mažos vertės pirkimo procedūrų teisinis reglamentavimas skatina perkančiąsias organizacijas racionaliai naudoti valstybės lėšas, ar tik verčia aklai laikytis formalių, kartais netgi perteklinių reikalavimų. Noriu atkreipti dėmesį, kad perkančiosios organizacijos CVP IS sistemoje neprivalo skelbti visų mažos vertės pirkimo sutarčių.

Mažos vertės pirkimo procesui – 10 darbo valandų

Mažos vertės pirkimų procedūros iki sutarties įvykdymo susideda iš keturių–šešių procesinių žingsnių. Šie žingsniai apima pirkimų planavimą, pirkimo inicijavimą, procedūrų vykdymą, sutarties įgyvendinimo kontrolę bei reikalingų ataskaitų parengimą ir administravimą. Priklausomai nuo organizacijos VP ekosistemos lygio, vieną vidutinį mažos vertės pirkimą iki sutarties įvykdymo dažniausiai sudaro penki procesiniai žingsniai, kuriuos atlikti užtrunkama apie 10 valandų visų šiuose procesuose dalyvavusių asmenų darbo laiko.

VPT duomenimis, 2018 m. buvo įvykdyti 880.428 mažos vertės pirkimai už 944.000.000 eurų. Turint galvoje aukščiau minėtas 10 darbo valandų sąnaudas, nesunku paskaičiuoti, kad 2018 m. perkančiosioms organizacijoms prireikė apie 8.804.280 darbo valandų vien mažos vertės VP procedūroms atlikti. Didelis ir įspūdingas skaičius, kuris parodo, kad 2018 m. mažos vertės pirkimo procedūras vykdė apie 5.000 tarnautojų, dirbančių visu etatu. Nedrįstu spėti, kiek valstybei kainuoja šių darbo vietų išlaikymas su visais tiesioginiais ir netiesioginiais kaštais.

Taigi mažos vertės pirkimų vykdymui ir sudėtingo mechanizmo išlaikymui valstybė skiria itin daug finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Nepaisant to, net 60% smulkiojo verslo vis tiek nepasitiki sistema ir nedalyvauja mažos vertės VP. Savo dabartinėje veikloje dažnai bendrauju su smulkaus verslo atstovais, kurie vardija įvairias nedalyvavimo priežastis. Vieni akcentuoja per dideles finansines ir laiko sąnaudas konkurso sąlygas atitinkančiam pasiūlymui parengti, antri teigia esą priversti siūlyti ne geriausią, bet pigiausią prekę, trečius atgraso sąlyginai ilgi atsiskaitymo terminai. Tačiau dažniausiai iš potencialių tiekėjų išgirstu, kad VP sistema yra neskaidri. Jų nuomone, pergales konkursuose paprastai nulemia nesąžiningi išankstiniai susitarimai arba per ilgą laiką nusistovėję geri santykiai tarp perkančiosios organizacijos ir vieno konkretaus tiekėjo, o ne konkurencinga rinkos kaina.

Išeitis – pažangios automatinės pirkimų sistemos

Automatizuoti ir susisteminti mažos vertės VP procesus, sumažinti darbo laiko sąnaudas, eliminuoti žmogiškojo veiksnio įtaką bei padidinti abipusį šalių pasitikėjimą padėtų elektroninės pirkimų sistemos, sukurtos atsižvelgiant į šalyje galiojančius teisės aktus. Šiandien daugelyje sričių – pradedant prekyba, finansais ir baigiant socialiniais projektais – procesai yra patikimi automatinėms sistemoms ir dirbtiniam intelektui.

Mano skaičiavimais, elektroninės pirkimų platformos pagalba susisteminus ir automatizavus mažos vertės pirkimų procesus būtų galima sutaupyti apie trečdalį šiuo metu valstybės tarnautojų pirkimų procedūroms skiriamo darbo laiko, taip pat atsirastų galimybė su verslu pasidalinti šių procedūrų vykdymo kaštais. Svarbiausia, dirbtinis intelektas gali padėti greitai rasti atitinkamas prekes, paslaugas ar darbus teikiančius patikimus tiekėjus, juos išreitinguoti ir pakviesti dalyvauti pirkime, vėliau – objektyviai palyginti pateiktus konkurso pasiūlymus, juos įvertinti ir pagal nustatytus kriterijus išrinkti tinkamiausią pasiūlymą. Taip pat automatinei pirkimų sistemai galima patikėti elektroninių sutarčių pasirašymo, daug atidumo, kruopštumo ir laiko reikalaujančių ataskaitų apie vykstančių ar jau įvykusių pirkimų eigą bei metinių ataskaitų parengimo procesus.

Esu įsitikinęs, jei mažos vertės VP valstybė patikėtų gerai metodiškai parengtai elektroninei pirkimų sistemai, sukurtai glaudžiai bendradarbiaujant verslui ir valstybinėms institucijoms, tai padėtų išspręsti daug šiandien mums atrodančių neišspręstinų klausimų. Susistemintos, automatizuotos ir skaidresnės pirkimų procedūros didintų šalių pasitikėjimą viena kita, pareikalautų mažiau VP specialistų ir smulkiojo verslo pastangų procedūrų įgyvendinimui bei leistų užtikrinti racionalesnį valstybės lėšų naudojimą tiek organizuojant pirkimų procedūras, tiek įsigyjant reikalingas kokybiškas prekes, paslaugas ar darbus už rinkoje konkurencingą kainą.

Komentarto autorius - Gintautas Moška, bendrovės „Mano konkursas“ vadovas, pirkimų ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuva atliko mažiausiai testų Baltijos šalyse 1

Baltijos šalyse iki pirmadienio vidurdienio iš viso patvirtinti 1.575 naujojo koronaviruso atvejai, septynios...

Seimui reikia sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, sako V. Pranckietis 1

Susidarius ekstremaliai situacijai parlamentas turi turėti galimybę priimti įstatymus ir kitus teisės aktus...

Koronaviruso pandemija klupdo ir turtingas Šiaurės Europos šalis

Net ir vienose turtingiausių ir stabiliausių Šiaurės Europos šalių daugiau nei pusė milijono žmonių dėl...

Iš darbdavių pasiūlyto DK pataisų debesies galimi tik keli lašeliai

Valdantieji nusiteikę pasvarstyti vos vieną kitą iš darbdavių asocijuotų struktūrų pateiktų pasiūlymų dėl...

NIB skiria Estijai 750 mln. Eur paskolą koronaviruso krizės padariniams švelninti  1

Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir Estijos vyriausybė pasirašė 750 mln. eurų dydžio 15 metų trukmės paskolos...

V. Vasiliauskas: panikos nematau, svarbiausia, kad pradėtų veikti skatinimo programa 6

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, tikisi, kad šią savaitę bus detalizuota...

Europos šiaurė ir pietūs susiriejo dėl finansų įveikiant koronaviruso krizę Premium

Europos Sąjungos (ES) vienybė ir vėl braška per visas siūles – šiaurinės ir pietinės valstybės ir vėl...

Nustatyti dar 24 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius – 484

Lietuvoje pirmadienį nustatyti dar 24 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai, bendras...

Italijoje mirčių skaičius mažėja, griežtos priemonės bus tęsiamos 1

Italijoje antra diena mažėja mirusiųjų nuo koronaviruso pandemijos žmonių skaičius. Nepaisant to, šalyje ir...

Seimo „karantino atostogose“ – trumpa pertrauka Premium

Antradienį Seimas po poros savaičių pertraukos grįš į plenarinį posėdį, kuris bus perpildytas skubių, bet ne...

Naudinga veikla – alternatyva beprasmiam bambėjimui

Lietuva pradeda trečią karantino savaitę, kas dieną fiksuodama vis didesnį ligonių ir aukų skaičių ir vis...

Sveikatos apsaugos ministras apribojo ir respiratorių bei vienkartinių pirštinių pardavimą 8

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga papildė sprendimą, kuriuo ribojamas apsaugos priemonių ir...

Verslo aplinka
2020.03.29
Pernai partijos gavo per 8,5 mln. pajamų, turtingiausi buvo socialdemokratai

Pernai per dvidešimt politinių partijų gavo daugiau kaip 8,5 mln. Eur pajamų, storiausią biudžetą turėjo...

Verslo aplinka
2020.03.29
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje koronavirusas nustatytas antram medikui

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje koronaviruso infekcija nustatyta klinikinės ir diagnostinės laboratorijos...

Verslo aplinka
2020.03.29
Ministerija: bus tiriami visi, kuriems pasireiškia simptomai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į situaciją dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19)...

Verslo aplinka
2020.03.29
Izraelio lyderiai skelbia apie pažangą derybose dėl vienybės vyriausybės

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir jo buvęs varžovas Benny Gantzas sekmadienį paskelbė pasiekę...

Verslo aplinka
2020.03.29
Atlikti koronaviruso testus galbūt galės dar 4 laboratorijos

Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) pavesta įvertinti, ar dar keturios...

Verslo aplinka
2020.03.29
Koronaviruso gimtinė pamažu bando grįžti į normalias vėžes Premium

Kinijos miestas Uhanas, kuriame kilo pirmasis koronaviruso protrūkis, šį savaitgalį pagaliau žengė atsargius...

Verslo aplinka
2020.03.29
D. Trumpas karantino Niujorke neskelbs, pasveiko Kanados premjero žmona 11

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį vakare nusprendė neįvesti griežto dviejų savaičių karantino...

Verslo aplinka
2020.03.29
Patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje išaugo iki 437 2

Lietuvoje patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius per naktį iš šeštadienio į sekmadienį išaugo...

Verslo aplinka
2020.03.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus