Prekybos susitarimas su MERCOSUR šalimis suteikia didelių galimybių

Kaip ir visi prekybos susitarimai, jis suteikia ES bendrovėms galimybių prekiauti prekėmis ir paslaugomis užsienio rinkose. Vis dėlto šįkart rinkos apima apie 260 mln. žmonių, taigi verta atkreipti ypatingą dėmesį:

ES turi neeilinę galimybę pasinaudoti šiomis besiplečiančiomis rinkomis. Keturių minėtų Pietų Amerikos šalių rinkos mūsų konkurentams išlieka iš esmės neprieinamos – jiems ir toliau bus taikomi dideli tarifai. Taigi ES bendrovės sutaupys daugiau kaip 4 mlrd. eurų – keturis kartus daugiau nei pagal neseniai sudarytą susitarimą su Japonija.

Šis susitarimas naudingas ir ES bendrovėms, teikiančioms, be kita ko, telekomunikacijų, finansines, verslo ir transporto paslaugas; jos galės konkuruoti vienodomis sąlygomis. Be to, ES įmonės keturiose MERCOSUR šalyse tomis pačiomis sąlygomis kaip ir vietos įmonės galės dalyvauti konkursuose dėl vyriausybės sutarčių.

Didesnis eksportas reiškia daugiau darbo vietų. Daugiau eksportuojančios ES bendrovės gali plėstis ir samdyti daugiau žmonių. Mūsų naujausiais duomenimis, eksportu paremta 36 mln. europiečių darbo vietų, Lietuvoje paremta 312.000 darbo vietų. Bus sukurtas specialus mažesnėms bendrovėms skirtas interneto portalas, padėsiantis joms atlikti muitinės procedūras ir gauti visą reikalingą informaciją.

Minėtas susitarimas naudingas Europos ūkininkams. Dėl mūsų tvirtų kultūrinių ir istorinių ryšių Pietų Amerikos vartotojai yra pamėgę kokybišką europinę produkciją. Pagal šį susitarimą gerokai sumažinami vynui, sūriui, šokoladui ir kitiems didelės vertės produktams pasienyje taikomi muitai. Be to, daugiau nei 350 maisto produktų ir gėrimų, kaip, pavyzdžiui, „Originali lietuviška degtinė“, bus apsaugoti nuo padirbinėjimo. Tai padės apsaugoti iš protėvių perimtą praktinę patirtį ir užtikrinti maistą gaminančių kvalifikuotų Europos amatininkų ekonominę ateitį.

Žinoma, visiškai suprantame, kad padidėjusi konkurencija tokiuose pažeidžiamuose sektoriuose, kaip jautieno, ūkininkams gali kelti susirūpinimą. Tačiau papildoma prieiga, kurią šiose srityse suteikėme savo partneriams, yra labai ribota, ypač ją vertinant visos ES rinkos kontekste. Pavyzdžiui, 99.000 tonų papildomos jautienos atrodo daug, tačiau tai tik 1% mūsų kasmet suvalgomų 8 mln. tonų. Tas pats pasakytina apie cukrų ir paukštieną.

Susitarime taip pat numatytos apsaugos priemonės, kurias galima pritaikyti staiga itin padidėjus importui, kuris kenktų mūsų gamintojams. Įsigaliojus ES ir Kanados susitarimui vis dėlto nebuvo pigaus importo bangos, kurios daug kas baiminosi. Apskritai ES maisto produktų ir gėrimų eksportas į Kanadą padidėjo 7%.

Nors derybas pradėjome prieš 20 metų, pastaraisiais metais iš esmės pakeitėme prekybos politikos kryptį, ir šis susitarimas tai atspindi. Prekyba turi ne tik duoti ekonominės naudos, bet ir būti skaidri, tvari ir grindžiama mūsų vertybėmis. Kad ir kokia būtų maisto ant mūsų stalo kilmė, jis turi atitikti aukštus ES maisto standartus. Šiuo susitarimu ši nuostata nekeičiama. Jame įtvirtintas ir atsargumo principas. Tai garantuoja mūsų teisę neįsileisti produkto į ES rinką, jei susiję moksliniai duomenys nėra galutiniai. Manome, kad skaidrumas leidžia geriau formuoti politiką. Nacionalinės vyriausybės ir Europos Parlamento nariai buvo informuoti apie kiekvieną etapą, o šią savaitę visas susitarimo tekstas bus paskelbtas viešai ir kiekvienas pilietis galės išsamiai susipažinti su tekstu.

Netiesa, kad prekybos susitarimai susiję tik su prekybos laisve. Tiesą sakant, tai sudėtingi ir ilgi teisiniai tekstai, kuriuose nustatomos prekybos taisyklės. Šiame susitarime ypač daug dėmesio skirta tvariam vystymuisi – bus saugoma aplinka ir darbuotojų teisės. Itin svarbu tai, kad susitarime atsižvelgta į įsipareigojimus, prisiimtus Paryžiaus klimato susitarime. Pavyzdžiui, Brazilija pažadėjo atsodinti 12 mln. hektarų Amazonės atogrąžų miškų.

Jei mūsų partneriai šių pažadų nesilaikys prekybos susitarimas bus papildoma priemonė jiems paskatinti. Praėjusią savaitę pradėjome procesą su Pietų Korėja, nes mūsų netenkina nuo atitinkamo susitarimo įsigaliojimo šalies padaryta pažanga darbuotojų teisių srityje.

Galiausiai, pažvelkime plačiau. Kaip matėme Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Osakoje, tarptautiniai susitarimai šiuo metu ypač dažnai pažeidinėjami. Kai kurie svarbiausi veikėjai prarado tikėjimą ir ieško būdų, kaip išardyti visą sistemą. Kartu su keturiomis MERCOSUR valstybėmis nusprendėme tvirtai pasisakyti už daugiašališkumą – už atvirą, tvarią ir taisyklėmis grindžiamą prekybą bei tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita.