2019-06-19 13:03

Įtampa tarp Prancūzijos ir Vokietijos įneša sumaišties lenktynėse dėl svarbiausių ES postų

Geerto Vanden Wijngaerto („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
Geerto Vanden Wijngaerto („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
Europa renka naujus ES vadovus. Tai galimybė Prancūzijai ir Vokietijai parodyti pasauliui, kokie artimi šių dviejų valstybių santykiai ir kas iš tikrųjų vadovauja.

Kai 1962 m. generolas Char­les’is de Gaulle’is pakvietė Konradą Adenauerį dalyvauti „mišiose dėl taikos“, jos buvo laikomos Reimso katedroje, kurioje nuo šeštojo amžiaus buvo karūnuojami Prancūzijos karaliai. Renginys tapo istoriniu susitaikymu po trijų pražūtingų karų, tačiau p. de Gaulle’is pasirinko kėdę, kuri buvo gerokai aukštesnė nei Vokietijos kanclerio.

Praėjus šešiems dešimtmečiams, stiprėjant Berlyno ekonominei galiai, sausį Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, atnaujino abiejų šalių santykių įžadus pasirašydami Acheno sutartį menėje, kurioje Šventosios Romos imperatoriai rengdavo karūnavimo pokylius.

52795
130817
52791