Kas tai? Eksperto įžvalgos

Komercinis arbitražas ar valstybiniai teismai: privalumai ir mitai

Publikuota: 2019-03-18
Audrius Žvybas, avokadų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas.
Audrius Žvybas, avokadų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas.

Komercinis arbitražas, kaip viena iš ginčų sprendimo alternatyvų, Lietuvoje vis dar vertinama gana atsargiai. Tačiau šalys be reikalo nepakankamai vertina arbitražo savybes, kurios jį daro itin patrauklų palyginti su įprastiniais valstybiniais teismais. Kita vertus, kai kurie arbitražo privalumai tėra mitai.

Efektyvus būdas spręsti didesnius nacionalinius ginčus

Gana dažnai šalys nesirenka arbitražo kaip ginčų nagrinėjimo institucijos, nes mano, kad jis skirtas tik tarptautiniams ginčams, kuriuose dalyvauja tarptautinės kompanijos ir nagrinėjami multimilijoniniai ieškiniai. Ginčams dėl nedidelių sumų spręsti arbitražas tikriausiai būtų ekonomiškai nenaudingas, tačiau didesnius nacionalinius ginčus šalys tikrai galėtų nagrinėtis arbitražu. Tokie nacionaliniai ginčai išnagrinėjami tikrai greičiau nei teismuose, procesas nėra brangus (nebent skiriami užsienio arbitrai ar samdomi itin brangūs teisininkai) ir išvengiama tų trūkumų, dėl kurių priekaištaujama valstybiniams teismams.

Šalių pasirinkimas

Visais atvejais šalys gali pačios pasirinkti arbitražo vietą (Lietuvoje ar užsienyje), ją perkelti ar susitarti dėl kitų procedūrinių aspektų (kalbos, arbitrų skaičiaus ir pan.). Žinoma, nustačius, kad arbitražo vieta bus užsienyje, neišvengiamai didėja išlaidos dėl logistikos, vertimų, užsienio teisininkų ar arbitrų, tačiau dažnai šalys pasirenka užsienio valstybę siekdamos, kad ginčas būtų sprendžiamas nešališkoje vietoje, siekdamos didesnio konfidencialumo ir nenorėdamos viena kitai suteikti prioriteto.

Nors šie komercinio arbitražo bruožai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nepatrauklūs, tam tikri privalumai turėtų neginčijamai palenkti visus arbitražo skeptikus.

Kompetencija ir objektyvumas

Skirtingai nuo valstybinių teismų, kuriuose teisėjai (ypač žemesnėse grandyse) nagrinėja bet kokio pobūdžio bylas, arbitraže šalys turi teisę pačios pasirinkti, kas spręs jų ginčą. Tai leidžia ginčą perduoti konkrečios srities profesionalams, kurie turi kur kas didesnę kvalifikaciją ir patirties konkrečių teisinių santykių atžvilgiu. Itin sudėtingi finansinių priemonių, tarptautinės prekybos, statybos ar kitų specifinių santykių (laivų statyba, eksploatavimas, elektronika, IT sritis ir pan.) ginčai nėra dažni bendrosios kompetencijos teismuose ir dažnam teisėjui sukeltų itin daug klausimų, o galiausiai teisėjas sprendimą priimtų remdamasis vien vienos šalies geriau suformuluotu paaiškinimu ar specialisto išvada nei savo vidiniu įsitikinimu. Šito galima išvengti ginčus sprendžiant arbitražu, kai arbitrais paskiriami tos srities profesionalai.

Be to, komerciniame arbitraže užtikrinamas objektyvumas ir visapusis nešališkumas. Nors teismai taip pat negali būti šališki, tikriausiai mažai kas abejoja, kad konkrečios šalies teismai nesistengtų palaikyti tos jurisdikcijos ginčo šalies, kuri bylinėjasi su užsienio subjektu. Tai ypač liečia tuos atvejus, kai ginčas nėra akivaizdus, kai esama abiejų šalių kaltės, kai teismo procesas vyksta valstybėje, kurioje nėra užtikrintas teismų nepriklausomumo principas ir pan.

Lankstumas ir neformalumas

Dažnai apsilankymas teisme ir formalios proceso taisyklės sukausto bylos dalyvius ir verčia daugiau galvoti apie procedūras nei apie bylos esmę. Komercinis arbitražas daugeliu atžvilgių yra visiškai neformalus procesas. Šalys gali sėdėti kartu su arbitrais prie vieno stalo (gal net apskritojo) ir diskutuoti apie bylos esmę. Žinoma, arbitras turi užtikrinti, kad procesas vyktų sklandžiai, tačiau šalys gali bet kada išsakyti savo nuomonę, teikti prašymus, reaguoti ir dėstyti savo poziciją.

Proceso terminas taip pat yra nustatomas atsižvelgiant į šalių pageidavimus ir dažniausiai yra pratęsiamas, jei toks poreikis atsiranda, nebent pastebimas akivaizdus piktnaudžiavimas tokia teise.

Be to, jau sudarydamos arbitražinį susitarimą, šalys gali pačios susitarti dėl įvairių procedūrinių klausimų, pavyzdžiui, nagrinėjimo vietos, kalbos, išlaidų dengimo, arbitrų skyrimo, korespondencijos detalių ir pan. Tai leidžia išvengti formalių reikalavimų ir pritaikyti galimą procesą prie savo poreikių bei reikalavimų.

Tokia neformali tvarka ir pats arbitražo procesas dažnai lemia, jog šalys galiausiai nusprendžia taikiai baigti savo ginčą, susitaria dėl kompromiso ir nesiekia žūtbūt gauti joms palankų arbitrų sprendimą (kuris jau nebebus skundžiamas). Kita vertus, arbitrai, būdami konkrečios srities profesionalai, savo klausimais ir dėstomais bylos akcentais gali priversti šalis objektyviai pažvelgti į kilusį ginčą, pamatyti savo pozicijos trūkumus, ydas ir taip sudaryti sąlygas susitarti taikiai. .

Konfidencialumas

Vienas iš didžiausių komercinio arbitražo privalumų – bylos medžiagos ir proceso konfidencialumas. Tai yra itin svarbu šalims, kurios siekia išsaugoti kilusio ginčo ir su juo susijusių verslo santykių bei peripetijų slaptumą. Valstybiniams teismams paprastai yra taikomas proceso viešumo principas, t. y. ne tik bet kuris asmuo turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, tačiau vėliau paprastai galima su visa bylos medžiaga susipažinti ir sužinoti visas bylos detales. Kai kuriais atvejais, šalims prašant, teismas sutinka bylos medžiagos neviešinti, tačiau tai neabejotinai neprilygsta komercinio arbitražo proceso slaptumui, kai dažnai net neįmanoma sužinoti apie kilusį ginčą ir jo detales. Komercinio arbitražo sprendimai taip pat nėra skelbiami viešai, o jei kai kurios nuolatinės arbitražo institucijos ir nusprendžia įtraukti sprendimą į skelbtinų sprendimų rinkinius, nėra atskleidžiamos šalių tapatybės. Tiesa, konfidencialumo principas nėra taikomas arbitražuose, kurie veikia tarptautinių sutarčių pagrindu (pvz. ICSID ar NAFTA arbitražai).

Arbitražo teismas ginčų nenagrinėja greičiau nei teismai

Kiekviena byla yra specifinė, todėl sunku iš anksto pasakyti, kiek truks jos nagrinėjimas. Arbitražo procesas negarantuoja, kad byla bus išnagrinėta per itin trumpą laiką. Ypač tai pasakytina apie tarptautinį komercinį (ar investicinį) arbitražą. Kadangi tokiais atvejais komercinio arbitražo šalys būna skirtingų valstybių subjektai, o pati arbitražo vieta ir arbitrai parenkami iš trečiosios valstybės, tai savaime nulemia, kad procesas nevyksta sparčiai. Kad ir kaip būtų, arbitrai yra suinteresuoti ginčą spręsti kuo greičiau ir nevilkinti nagrinėjimo nepagrįstai, o kai kurių nuolatinių arbitražo institucijų reglamentuose (taisyklėse) yra įtvirtinami terminai, per kuriuos byla privalo būti išnagrinėjama. Tačiau praktikoje dažnai tokie terminai yra pratęsiami be jokių pasekmių šalims (išskyrus atvejus, kai yra konstatuojama, kad procesas buvo kurios nors šalies vilkinamas, – tuomet iš tokios šalies arbitrai gali priteisti daugiau bylinėjimosi išlaidų).

Žinoma, galutinis komercinio arbitražo sprendimas įprastai yra priimamas greičiau nei byla galutinai išnagrinėjama valstybiniuose teismuose, įskaitant kasacinę instanciją. Tačiau kai kuriais atvejais galutinis arbitražo sprendimas, nors ir yra neskundžiamas, nereiškia bylos baigties, nes dar turi būti išspręstas tokio sprendimo pripažinimo ir vykdymo konkrečioje šalyje klausimas, o kai kuriais atvejais priimtas arbitražo sprendimas yra peržiūrimas dėl itin šiurkščių ar akivaizdžių teisės klausimų ar arbitražo proceso pažeidimo, siekiant sprendimą anuliuoti.

Arbitražas nėra pigesnis

Arbitražas tikrai nėra pigi teismų alternatyva. Vien kai kurių gerai žinomų nuolatinių arbitražo institucijų nustatyti žyminiai mokesčiai ir administravimo išlaidos, kurios dažnai apskaičiuojamos proporcingai reikalaujamai sumai, stambiose tarptautinėse bylose gali būti daug didesni nei teismui mokami žyminiai mokesčiai, kurie dažnai turi ir viršutines ribas. Be to, skirtingai nei teismuose, kur teisėjų darbas apmokamas valstybės lėšomis, komercinio arbitražo arbitrų honorarus turi apmokėti pačios šalys. Kai kuriais atvejais honoraro dydį riboja konkrečios arbitražo institucijos nustatytos taisyklės, kitais atvejais arbitrai turi teisę patys įkainoti savo darbo laiką.

Arbitražui ir teismams bendra tai, kad šalys turi dengti savo teisininkų išlaidas. Tačiau net ir šiuo atveju arbitražo teisininkų išlaidos būna gerokai didesnės, nes tradiciškai per arbitražo procesą yra pateikiama daugiau procesinių dokumentų, vyksta daug intensyvesnis rašytinis procesas, konferenciniai pokalbiai, peržiūrimi ir koreguojami posėdžių protokolai, prašymai, rengiamos baigiamosios kalbos (post-hearing brief) ir atsakymai į jas – daugelis šių veiksmų valstybiniuose teismuose atliekami žodžiu teismo metu. Be to, dažniausiai arbitražo bylai vesti yra samdomi itin kvalifikuoti teisininkai, kurių įkainiai yra didesni, tai taip pat padidina išlaidas.

Apibendrinant galima teigti, kad komercinis arbitražas turi neginčijamų privalumų ir tik elementarus nežinojimas ar nepasidomėjimas neleidžia šiais privalumais pasinaudoti. Žinoma, išvardintieji teigiami dalykai turi ir atitinkamą kainą, tačiau komfortas, kurį gauna abi šalys, ją tikrai atperka. 

Advokatas Audrius Žvybas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, rekomenduojamas Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras. Audrius Žvybas specializuojasi bankų ir finansų teisės, nemokumo, finansinio pertvarkymo ir gaivinimo srityse, aktyviai dirba tarptautinio komercinio ir investicinio arbitražo bylose, yra atstovavęs klientams visose svarbiausiose arbitražo institucijose – ICSID, ICC, VIAC, SCC.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šiaurės Korėja skelbia išbandžiusi naują taktinį ginklą

Šiaurės Korėja paskelbė, kad išbandė naują taktinį valdomą ginklą su galinga kovine galvute. Tai pirmas toks...

A. Juozaičio laimės ekonomika: tūkstančiai gamintojų, jokių prekybos tinklų Premium 4

Prezidento posto siekiančio filosofo ir buvusio diplomato Arvydo Juozaičio Lietuvai siūlomas laimės...

Per autobuso avariją Portugalijoje žuvo 29 žmonės

Mažiausiai 29 žmonės žuvo per Vokietijos turistus vežusio autobuso avariją Madeiros saloje, Portugalijoje,...

Lietuvoje kuriama startuoliams galinti pagelbėti technologija – neturi analogų pasaulyje Verslo tribūna 1

Lietuvos banko inicijuotas projektas, kurio metu verslo įmonės kuria blokų grandinės technologija (blockchain...

Lietuvoje – galimai šariatas? 17

Alkoholio rinkos prievaizdai vėl rado progą pamojuoti kuokomis – šįkart rūstybė nukrypo didžiausios Baltijos...

EP rinkimų mitams sklaidyti pasitelkti ir „Sostų karai“ Premium

Europos Parlamento (EP) rinkimai apaugę mitais, o 97 mln. europiečių rinkėjų dar nežino, už ką balsuos gegužę...

Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  20

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija  2

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija, pranešė Aušrinė Armonaitė, viena jos steigėjų Seimo...

Verslo aplinka
2019.04.17
Griežtėja elektroninės prekybos taisyklės 

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pritarė taisyklėms, skirtoms apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo...

Prekyba
2019.04.17
Interviu su V. P. Andriukaičiu: tikslas – socialinė Europa su didesniu biudžeto kapšu Premium 5

Į prezidentus kandidatuojantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos...

Verslo aplinka
2019.04.17
„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 14

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
2019.04.17
Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai 1

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime...

Paslaugos
2019.04.17
D. Grybauskaitė: Lietuva pasirengusi prisidėti atstatant Paryžiaus katedrą 25

Lietuva sukrėsta Paryžiaus Dievo Motinos šventovės tragedija, bet yra pilna ryžto padėti Prancūzijai...

2019.04.17
Viskas apie kandidatus į prezidentus – vienoje vietoje 2

„Verslo žinios“ nori padėti savo skaitytojams geriau pažinti kandidatus ir jų pažiūras svarbiausiais...

Verslo aplinka
2019.04.17
Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Verslo aplinka
2019.04.17
Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Verslo aplinka
2019.04.17
Lietuvoje kuriami ateities keliai: kur kas atsparesni ir su nanomedžiagomis Verslo tribūna 9

Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone...

Verslo aplinka
2019.04.17
Bambagyslė vis dar tvirta 9

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Verslo aplinka
2019.04.17
Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 2

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
2019.04.17
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
2019.04.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau