Seimas imasi opozicijos ir žurnalistų kritikuojamos LRT valdymo pertvarkos

Opozicijos ir žiniasklaidos organizacijų atstovai piktinasi projektu, vadindami jį valdančiųjų bandymu politizuoti LRT ir perimti nacionalinio transliuotojo kontrolę. Nepasitenkinimą reiškia ir pačios LRT vadovybė.

Atsirastų valdyba

Penktadienį Seimo posėdyje pristatydamas naują LRT įstatymo redakciją p. Karbauskis tvirtino, kad šio projekto tikslas – „didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, tobulinti valdymo modelį ir savireguliacijos mechanizmą, užtikrinti nuolatinį ir efektyvų veiklos auditą“.

„Projektu būtų keičiami visuomeninio transliuotojo valdymo principai: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka“, – aiškino valstiečių-žaliųjų lyderis.

„Naujasis projektas LRT valdymo modelį padėtų sutvarkyti taip, kad nebūtų vienasmeniško generalinio direktoriaus valdymo ir būtų kolektyvinis valdybos modelis. Keičiamas ir tarybos sudarymas, jį labiau depolitizuojant, įtraukiant ir universitetus į paskyrimą kai kurių tarybos narių“, – pridūrė jis.

Pagal pasiūlymus, valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui, atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

Ponas Karbauskis tvirtino, kad pateikimas yra „reikalingas atlikti jau dabar, kad būtų galima vykdyti diskusijas, rengti klausymus, visas kitas procedūras, kurios užtruks ilgai“. Seimo daugumos lyderis patikino, kad „skubos tvarkos svarstant projektą nebus“.

Valstietė-žalioji Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, kalbėjo, kad „šis įstatymo projektas apaugo labai daug mitų, kuriuos būtina paneigti, nes, pvz., naujieji pasiūlymai anaiptol nėra politizavimas LRT, o visiškai atvirkščiai“.

Piktinosi pasiūlymais

Opozicija diskusijų metu atkreipė dėmesį, kad rengiant naująjį projektą buvo vadovautasi beveik metus LRT veiklą tyrusios specialiosios parlamentinės komisijos išvadomis, kurios nebuvo patvirtintos Seime. „Dėl šios komisijos sudarymo ir jai užduotų klausimų yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Todėl neatrodo nuoširdūs patikinimai, kad projektas dėl LRT veiklos peržiūros atsirado ne dėl šios komisijos išvadų ir ne skubos tvarka“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.

„Europos transliuotojų sąjunga atkreipė dėmesį, kad projektas statomas ne ant tų pamatų, ant kurių derėtų, nes vadovaujamasi išvadomis komisijos, kurios nebuvo patvirtintos Seime ir apskritai apskųstos Konstituciniam Teismui“, – pridūrė konservatorė Gintarė Skaistė.

„Šis projektas yra tik asmeninė Agnės Širinskienės ir Ramūno Karbauskio ambicija, įsižeidus ant Seimo daugumos, atmetusios tyrimo komisijos išvadas“, – sakė Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Grįš pavasarį

Po pateikimo Seimo nariai pritarė naujo LRT įstatymo projektui. Už balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo 36, susilaikė 2 Seimo nariai.

Prie projekto svarstymo ir priėmimo Seimas žada grįžti ne anksčiau kaip pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 d.

LRT taryba Seimo narių prašė neskubėti su nauja įstatymo redakcija, išklausyti ekspertus. Visuomeninio transliuotojo vadovybė yra išsakiusi nuogąstavimus, kad valdančiųjų inicijuojami pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.

Opoziciniai konservatoriai jau registravo savo parengtą naujos redakcijos LRT įstatymo projektą, anot jų, parengtą pagal britų nacionalinio transliuotojo BBC analogiją, tačiau į darbotvarkę projektas kol kas nebuvo įtrauktas.

LRT penktadienį pranešė, kad buvo gauti dviejų įtakingų tarptautinių žiniasklaidos organizacijų – Europos spaudos ir žiniasklaidos laisvės centro (ECPMF) bei Europos žurnalistų federacijos (EFJ) – kreipimaisi į Lietuvos politikus. Juose raginama užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.