Kinijos rinkos siena pradeda aižėti

Diplomatai pabrėžia, kad minėta paroda – pirmoji paroda, kurioje kalbama apie importą – iki šiol Kinijai rūpėjo tik eksportas. Į šią parodą atvyks 18 užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų – joje dalyvaus ir mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji Xi Jinpingo, Kinijos prezidento, ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 d. vyksta darbo vizito į Šanchajų. Dviejų šalių vadovų susitikime bus aptariami dvišaliai ryšiai, naujos eksporto galimybės Lietuvos gamintojams šioje tolimoje rinkoje. Taip pat daug dėmesio bus skirta Kinijos ir ES bendradarbiavimui, klimato kaitos ir pasaulinės prekybos klausimams. Lietuvos interesus Kinijoje mūsų šalies vadovė pristatys atidarydama vieną iš parodos forumų.

Parodoje bus pristatomi Lietuvos maisto produktai ir tekstilės gaminiai, Šanchajuje vyks atskiras renginys apie naująsias finansų technologijas – Lietuva pristatys ambicijas tapti Šiaurės Europos „fintech“ centru. Nerijus Aleksiejūnas, prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikai, teigia, kad vizito metu Lietuvos delegacija paragins Kiniją suteikti leidimus Lietuvos įmonėms eksportuoti į šią šalį jautieną, paukštieną ir pašarus.

Lietuva buvo pirma ES valstybė, su kuria Kinija pasirašė protokolą dėl šaldytos jautienos eksporto. Tačiau leidimo eksportuoti teko palaukti. Šiuo metu Kinijoje viešintis Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras, pasak ELTA, tikina, kad jau pirmi vizito susitikimai nuteikia optimistiškai: Kinijos generalinės muitinės administracijos pareigūnai žada, kad kliūtys lietuviškų maisto produktų eksportui bus šalinamos greičiau. Netrukus Lietuvoje turėtų apsilankyti Kinijos pareigūnai, kurie vertins, kaip gamintojai laikosi protokolo reikalavimų. Anot ministro, kinai sutinka išplėsti ir lietuvių eksportuojamų žuvų sąrašą, taip pat vertinti lietuviškų duonos produktų, medaus ir kitos lietuviškos produkcijos eksporto galimybes. Statistikos departamento duomenimis, Kinija šiuo metu tarp eksporto partnerių užima 25-ą vietą, pagal importą Kinija yra 13-a. Iš žemės ūkio ir maisto produktų lietuviai į Kiniją daugiausia eksportuoja pieno produktų, žuvies ir jos gaminių. Tiesioginės Kinijos investicijos Lietuvoje sudaro 5,61 mln. Eur, lietuviai Kinijoje yra investavę kelis kartus didesnę sumą – 24,37 mln. Eur. Šioje šalyje yra įsitvirtinę lazerių gamintojai, matomos perspektyvos plėsti ryšius biotechnologijų srityje.

Iki šiol pramušti Kinijos sieną, saugančią vidaus rinką, ėjosi sunkiai, tiksliau – prekyba tarp mūsų šalių buvo išvis vangi. Kinija buvo porai metų įšaldžiusi ryšius su Lietuva, kai p. Grybauskaitė 2013 m. Vilniuje susitiko su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Ir tik pasibaigus „atšalimo“ periodui, kone iš naujo ėmė megztis ryšiai su Kinija, Lietuvoje pradėjo lankytis kinų verslininkų delegacijos, pasigirdo užuominų apie Kinijos ketinimus investuoti į Klaipėdos jūrų uostą ir pan.

Dabar verslui atsiveria daugiau galimybių – iki įsižiebiančio prekybos karo su JAV Kinija per savo dydį ir savotišką aroganciją į likusį pasaulį žvelgė iš aukšto. Nūnai siena pradėjo aižėti – nenuostabu, jei ES sieks tuo pasinaudoti. Tiesa, dalis pareigūnų nuogąstauja, kad tvirtesnis ES ir Kinijos aljansas gali sumažinti JAV įtaką, o tai ilgainiui gali pakenkti Lietuvos saugumui. Tačiau, pasak p. Aleksiejūno, „atvira prekyba yra Europą ir Aziją siejantis klausimas, kartu matome būtinybę plėtoti taisyklėmis paremtą prekybos sistemą“.

VŽ nuomone, išnaudoti atsivėrusio lango galimybes verslui galėtų padėti Užsienio reikalų ministerija, ambasada Kinijoje, ekonominiai diplomatai, komercijos atašė etc. Siekiant kuo sėkmingesnio rezultato, ruošiantis ekonominio augimo sulėtėjimui, politikai ir verslininkai turėtų suvienyti jėgas.