Karo padėties sąlygomis valstybės vadovų įgaliojimai bus išplėsti

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtasis Karo padėties įstatymo pakeitimo projektas trečiadienį svarstytas Vyriausybės posėdyje. Ministrai sutiko su pasiūlytuoju projektu, perdavė jį svarstyti ir priimti Seimui.

Vyriausybė siūlo pakelti šio įstatymo teisinį statusą – paversti jį konstituciniu.

Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras, posėdyje teigė, kad siūlomi įstatymų pakeitimai „prireikus leis kur kas sklandžiau ir greičiau pereiti iš taikos meto į karo padėties teisinį režimą, užtikrins operatyvų sprendimų priėmimą ir kuo sklandesnę institucijų ir ūkio subjektų veiklą valstybės gynimo sąlygomis“.

Projektu siūloma įtvirtinti, kad ginkluota gynyba būtų pradedama nedelsiant nuo atitinkamo prezidento dekreto ar Seimo nutarimo pasirašymo, bet ne nuo jo viešo paskelbimo įsigaliojimo, kaip yra numatyta dabartiniame įstatyme.

Naujasis projektas numato, kad įvedus karo padėtį šalyje Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir karinės žvalgybos pareigūnai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Pataisomis siūloma griežčiau apibrėžti partizanų veiklą, siekiant užkirsti kelią plėšikaujančioms gaujoms. Numatoma nustatyti įtvirtinti, kad partizanų vienetai prie ginkluotųjų pajėgų būtų priskirti ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu, o jam negalint veikti – Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu.

Nurodoma, kad partizanų vienetai privalo turėti vadą, struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje, taip pat atvirai nešioti ginklą, skiriamąjį ženklą.

Įstatymu įtvirtinami papildomi įgaliojimai prezidentui – jis galės priimti valstybės institucijoms privalomus sprendimus gynimo klausimais, koordinuos diplomatines valstybės gynimo priemones ir savarankiškai tvirtins žvalgybos informacijos poreikius bei prioritetus.

Sukonkretinami ir Vyriausybės, krašto apsaugos ministro bei kariuomenės vado įgaliojimai. Pastarasis galės karo padėties sąlygomis uždrausti elektroninių ryšių naudojimą, civilinių orlaivių skraidymą ir laivų plaukimą.

Anot KAM vadovo, Karo padėties įstatymo nuostatas prireikė taikyti ir tikslinti, išanalizavus dabartinės jo redakcijos, priimtos dar 2000 m., atitikimą šiuolaikiniams iššūkiams, taip pat atsižvelgus į per pastaruosius kelerius metus agresiją patyrusių regiono valstybių, pvz., Ukrainos ir Gruzijos, patirtį.