Paprašyta įvertinti referendumo dėl dvigubos pilietybės konstitucingumą

Tokį nutarimą dėl kreipimosi į KT ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka ir be didesnių diskusijų priėmė Seimas. Už balsavo 73 parlamentarai, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė vienas Seimo narys.

Seimo narių dauguma prieš savaitę patvirtino nutarimą, numatantį, kad 2019 m. gegužės 12 ir 26 dienomis, t. y. tomis dienomis, kai Lietuvoje vyks atitinkamai prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, kartu būtų surengtas ir privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

Piliečių balsavimui numatoma pateikti tokį Konstitucijos pataisos tekstą: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Tačiau daliai Seimo narių ir teisininkų suabejojus, ar teisėta skelbti „dvigubą balsavimo dieną su dviejų savaičių pertrauka tarp jų“, šį ketvirtadienį buvo priimtas ir parlamentarų kreipimasis į KT, kad šis įvertintų tokio referendumo organizavimo būdo atitikimą Konstitucijai.

„KT yra vienintelė institucija šalyje, kuri turi teisę aiškinti Konstituciją, todėl į ją ir yra kreipiamasi, kad nekiltų jokių abejonių dėl referendumo rengimo būdo ir tvarkos“, – iš Seimo tribūnos aiškino valdančiųjų valstiečių-žaliųjų atstovė Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Ji tvirtino, kad tuo atveju, jeigu KT pripažintų, jog referendumo surengimas su dviejų savaičių pertrauka yra antikonstitucinis, Seimas spręstų, ką daryti. Ponia Širinskienė tikisi, kad KT atsakymas į Seimo užduotąjį klausimą bus gautas pakankamai sparčiai – ne vėliau kaip kitų metų pradžioje.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Jeigu referendumas kitąmet gegužę įvyks ir jam teikiamas Konstitucijos pakeitimas būtų priimtas, jis įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą privalomajam referendumui teikiama nuostata priimama tik tuo atveju, jeigu už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų. Tad jeigu kitąmet rengiamame referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvautų, pvz., apie 51-52% registruotų rinkėjų, praktiškai visi jie turėtų balsuoti už pasiūlytą Konstitucijos pataisą, kad ji būtų priimta.

Tačiau Seimui ketinama pateikti Referendumo įstatymo pataisą, numatančią, kad sprendimas privalomajam referendumui dėl Konstitucijos pakoregavimo gali būti priimtas ir už tai balsuojant ne mažiau kaip 40% visų rinkėjų. Prezidentė, parlamento opozicija ir dalis teisininkų prieštarauja tokiai pataisai, tvirtindami, kad referendumo kartelės nuleidimas gali ne tik prieštarauti Konstitucijai, bet ir sukelti abejonių dėl referendumo rezultatų teisėtumo.