Nepakeliama automobilio mokesčio našta

Publikuota: 2018-08-07
Banko nuotr.
Banko nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės dyzelinis automobilio variklis šalčiausią žiemos rytą. Ar problema yra pats mokestis, ar mūsų požiūris į jį?

Nėra lengva būti naujų ar didesnių mokesčių advokatu – beveik niekas jų nenori mokėti, ypač - valstybėse, kur yra daug erdvės didinti viešųjų išlaidų skaidrumą ir efektyvumą. Vis tik mokesčių pajamos yra valstybės pamatas, užtikrinantis ir švietimo bei sveikatos apsaugos kokybę, ir krašto apsaugą, ir demokratiją sutvirtinančių institucijų veiklą, ir socialinės apsaugos tinklą. Todėl kiekvienam mokesčiui nereikėtų užsimerkus klijuoti naikintino blogio etiketės, o vertinti jį per alternatyviųjų kaštų prizmę – ar naujas mokestis yra efektyvesnis, teisingesnis ir paprastesnis būdas papildyti valstybės biudžetą?

Netrūksta manančių, kad automobilio mokesčio Lietuvai visai nereikia – maža valstybė klimato kaitos problemų ir planetos neišgelbės. Tačiau remiantis tokiu argumentu, kiekvienas iš mūsų galėtume mesti šiukšlę parke ar ežero pakrantėje – viena šiukšlė juk nieko nepakeis. Dar vienas argumentas – už taršą vairuojantieji susimoka pirkdami akcizais apmokestiną kurą. Tiesa, tačiau akcizai kurui Lietuvoje yra vieni mažiausių ES, o jų didinimas gali pakenkti verslo konkurencingumui ar turėti labai neigiamą šalutinę pasekmę – didesnę kontrabandą. Čia išryškėja dar vienas didelis automobilio mokesčio privalumas – šio mokesčio administravimo kaštai gali būti minimalūs (surenkamas, pavyzdžiui, atliekant techninę apžiūrą), o jo vengimas yra gana sudėtingas.

Svarbi automobilio mokesčio, priešingai nei, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio, funkcija yra ne tik surinkti pajamas į biudžetą, bet koreguoti ir žmonių elgseną. Taip kaip dideli akcizai alkoholiui ir tabakui skatina mažiau vartoti šių sveikatai kenkiančių prekių, taip automobilio mokestis gali priversti pagalvoti, ar šeimai tikrai reikia antro automobilio, ar dalinimosi automobiliais, dviračių ar viešojo transporto alternatyvos nėra priimtinesnės. Automobilio mokestis, kaip ir akcizai, bando koreguoti asmeninius pasirinkimus, kurie turi taip ekonomistų vadinamus eksternalitetus – poveikį ne tik tas prekes vartojantiems, bet ir jų aplinkiniams. Deja, tai yra ir priežastis, kodėl jis nėra populiarus – nedaug kas nori, kad valdžia koreguotų jų pasirinkimus ir elgseną.

Suvokiant visuomenės priešiškumą naujiems mokesčiams, bet kokią diskusiją apie juos reikėtų pradėti nuo jų privalumų – ne tik naudos, kurią jie gali atnešti valstybei ir visuomenei, bet ir kiekvienam asmeniškai. Gal tokio mokesčio pajamos leistų kurti pigesnį ar patogesnį viešąjį transportą, gal leistų sumažinti pajamų mokesčius, galbūt vystyti sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą? Jei viešam aptarimui išmetama abstrakti, pusiau skusta, pusiau lupta mokesčio idėja, ją bus lengva užgesinti ir sutrypti, apkaišant galimomis ar tariamomis grėsmėmis.

Panašiai atsitiko su pastaraisiais pasvarstymais apmokestinti arba suvaržyti dyzelinių automobilių mobilumą. Daug kam kilo natūralūs klausimai – kodėl nusitaikyta į dyzelinius automobilius, ar nepažeidžiami jų teisėti interesai, juk pirkdami tokį automobilį neturėjo įtarimo, kad su juo negalės nuvažiuoti į kai kurias miesto vietas?

Ilgą laiką dyzeliniai varikliai buvo sėkmingai parduodami, kaip efektyvesni, ekonomiškesni ir į aplinką išmetantys mažiau anglies dvideginio, turinčio neigiamos įtakos klimato kaitai. Tačiau buvo nutylima, kad už benzininius variklius jie paskleidžia daug daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų, kurie turi labai neigiamos įtakos jais kvėpuojančiųjų žmonių sveikatai. Kaip dabar jau žinome, ne vienas automobilių gamintojas, atlikdamas testus, net sukčiavo, tam kad parodytų, jog šių dalelių į atmosferą išmetama mažiau.

Vis tik kažin ar Lietuvai, ar atskiroms savivaldybėms reikia nuspręsti, kad būtent dyzeliniai varikliai yra nepageidaujami ir neturi ateities. Europos Komisija gali priimti direktyvas, reglamentuojančias toleruotiną taršą, o automobilių gamintojai turės arba sukurti atitinkamas technologijas, arba per daug teršiančių variklių atsisakyti. Lengviau ir teisingiau yra apmokestinti automobilius taip, kaip tai daro daugelis ES valstybių – atsižvelgiant į jų išmetamą anglies dvideginio ir azoto oksidų kiekį bei galingumą. Šiuo metu Europos Sąjungoje be Lietuvos tik Lenkijoje, Estijoje, Italijoje ir Bulgarijoje nėra jokio mokesčio susieto su jo tarša.

Beveik neapmokestinant ekonomiškiausių automobilių bei elektromobilių ar net sukuriant mokestines lengvatas įsigyti būtent juos išgirstume kritiką, kad tokiu būdu paremiami turtingiausi, galintys įsigyti prabangius elektromobilius. Be to, automobilio mokestis, susietas su tarša, reikštų, kad didžiausius mokesčius turėtų sumokėti senų ir labiausiai teršiančių automobilių savininkai – tie kurių pajamos, tikėtina, yra žemiausios. Tačiau šią problemą galima išspręsti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį, dalį automobilio mokesčio susiejant su jo variklio galia, o mokestinę lengvatą suteikiant tik tam tikros kainos kartelės neviršijantiems naujiems elektromobiliams.

Apmokestinti automobilius lengviau turtingose valstybėse. Ten didesnė dalis gyventojų gali įsigyti naujus, mažiau teršiančius automobilius, o didesnės pajamos leidžia dažniau galvoti ne tik apie finansines problemas bei trumpalaikius poreikius, o, pavyzdžiui, susimąstyti, kokiu oru kvėpuojame mes ir kokiu kvėpuos mūsų vaikai. Kol kas vairuotojai gali jaustis saugūs – vargu ar vieno nepopuliariausių mokesčių idėja pavirs įstatymo projektu artėjant 2019-ųjų ir 2020-ųjų rinkimams. O 2021 metais galbūt jau būsime turtingesni ir sąmoningesni.

Komentaro autorius - dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinijos ūkis praranda tempą: augo lėčiausiai per 9 metus

Kinija penktadienį paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos ekonomika auga lėčiausiai nuo 2009 m. finansų krizės.

Armonaitė traukiasi iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininkių 1

Seimo narė Aušrinė Armonaitė traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo pavaduotojų, ji...

Kirtimų Labanoro girioje analizė: aplinkos ministro teigimu, grubių pažeidimų nebuvo 2

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 8

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Teismas: Vilniaus valdžia gali leisti statyti aukštesnius ar didesnius pastatus 2

Vilniaus valdžia turi teisę suteikti išskirtines sąlygas kai kuriems nekilnojamojo turto (NT) projektams,...

Statyba ir NT
2018.10.18
Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai 5

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Rusijos milijardierių turtams sankcijos – nė motais 12

Vidutiniam rusui didėjanti infliacija mažina perkamąją galią, tačiau šalies milijardieriai pasaulio...

Verslo aplinka
2018.10.18
May Europos lyderiams užsiminė apie pereinamojo laikotarpio pratęsimą 2

ES ir JK kol kas nepavyko pasiekti reikšmingo progreso derybose dėl skyrybų sutarties, vis dar išlieka...

Verslo aplinka
2018.10.18
Teismas nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo Pakso ir Vainausko byloje

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo buvusio „tvarkiečių“ lyderio...

Verslo aplinka
2018.10.18
Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 12

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Verslo aplinka
2018.10.18
Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms 3

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Verslo aplinka
2018.10.18
Nuo naujųjų metų pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai

2019 m. sausio 1 d. pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai – Ūkio ministerija taps Ekonomikos ir inovacijų,...

Verslo aplinka
2018.10.18
Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją

Rimas Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, ketvirtadienį pranešta per Seimo plenarinį posėdį.

Verslo aplinka
2018.10.18
Vyriausybė galės duoti biudžeto pinigų Kirkilo partijai 6

Prieš porą metų Seimo rinkimuose nedalyvavusi, tik šiemet pavasarį įsteigta ir valdančiosios koalicijos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Karbauskiui paviešinus pokalbį tarp VTEK narių, oponentai įžvelgia spaudimą

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Neeiliniame Seimo posėdyje opozicija nori įvertinti premjerą 1

Nepatenkinta premjero Sauliaus Skvernelio atsakymais į klausimus dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Vilniaus meru sieksiantis tapti Uspaskichas už savo rinkiminius pažadus žada palikti 1 mln. Eur užstatą 14

Į Vilniaus merus kandidatuojantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tarp savo tikslų įvardija...

Verslo aplinka
2018.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau