Nepakeliama automobilio mokesčio našta

Publikuota: 2018-08-07
Banko nuotr.
Banko nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės dyzelinis automobilio variklis šalčiausią žiemos rytą. Ar problema yra pats mokestis, ar mūsų požiūris į jį?

Nėra lengva būti naujų ar didesnių mokesčių advokatu – beveik niekas jų nenori mokėti, ypač - valstybėse, kur yra daug erdvės didinti viešųjų išlaidų skaidrumą ir efektyvumą. Vis tik mokesčių pajamos yra valstybės pamatas, užtikrinantis ir švietimo bei sveikatos apsaugos kokybę, ir krašto apsaugą, ir demokratiją sutvirtinančių institucijų veiklą, ir socialinės apsaugos tinklą. Todėl kiekvienam mokesčiui nereikėtų užsimerkus klijuoti naikintino blogio etiketės, o vertinti jį per alternatyviųjų kaštų prizmę – ar naujas mokestis yra efektyvesnis, teisingesnis ir paprastesnis būdas papildyti valstybės biudžetą?

Netrūksta manančių, kad automobilio mokesčio Lietuvai visai nereikia – maža valstybė klimato kaitos problemų ir planetos neišgelbės. Tačiau remiantis tokiu argumentu, kiekvienas iš mūsų galėtume mesti šiukšlę parke ar ežero pakrantėje – viena šiukšlė juk nieko nepakeis. Dar vienas argumentas – už taršą vairuojantieji susimoka pirkdami akcizais apmokestiną kurą. Tiesa, tačiau akcizai kurui Lietuvoje yra vieni mažiausių ES, o jų didinimas gali pakenkti verslo konkurencingumui ar turėti labai neigiamą šalutinę pasekmę – didesnę kontrabandą. Čia išryškėja dar vienas didelis automobilio mokesčio privalumas – šio mokesčio administravimo kaštai gali būti minimalūs (surenkamas, pavyzdžiui, atliekant techninę apžiūrą), o jo vengimas yra gana sudėtingas.

Svarbi automobilio mokesčio, priešingai nei, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio, funkcija yra ne tik surinkti pajamas į biudžetą, bet koreguoti ir žmonių elgseną. Taip kaip dideli akcizai alkoholiui ir tabakui skatina mažiau vartoti šių sveikatai kenkiančių prekių, taip automobilio mokestis gali priversti pagalvoti, ar šeimai tikrai reikia antro automobilio, ar dalinimosi automobiliais, dviračių ar viešojo transporto alternatyvos nėra priimtinesnės. Automobilio mokestis, kaip ir akcizai, bando koreguoti asmeninius pasirinkimus, kurie turi taip ekonomistų vadinamus eksternalitetus – poveikį ne tik tas prekes vartojantiems, bet ir jų aplinkiniams. Deja, tai yra ir priežastis, kodėl jis nėra populiarus – nedaug kas nori, kad valdžia koreguotų jų pasirinkimus ir elgseną.

Suvokiant visuomenės priešiškumą naujiems mokesčiams, bet kokią diskusiją apie juos reikėtų pradėti nuo jų privalumų – ne tik naudos, kurią jie gali atnešti valstybei ir visuomenei, bet ir kiekvienam asmeniškai. Gal tokio mokesčio pajamos leistų kurti pigesnį ar patogesnį viešąjį transportą, gal leistų sumažinti pajamų mokesčius, galbūt vystyti sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą? Jei viešam aptarimui išmetama abstrakti, pusiau skusta, pusiau lupta mokesčio idėja, ją bus lengva užgesinti ir sutrypti, apkaišant galimomis ar tariamomis grėsmėmis.

Panašiai atsitiko su pastaraisiais pasvarstymais apmokestinti arba suvaržyti dyzelinių automobilių mobilumą. Daug kam kilo natūralūs klausimai – kodėl nusitaikyta į dyzelinius automobilius, ar nepažeidžiami jų teisėti interesai, juk pirkdami tokį automobilį neturėjo įtarimo, kad su juo negalės nuvažiuoti į kai kurias miesto vietas?

Ilgą laiką dyzeliniai varikliai buvo sėkmingai parduodami, kaip efektyvesni, ekonomiškesni ir į aplinką išmetantys mažiau anglies dvideginio, turinčio neigiamos įtakos klimato kaitai. Tačiau buvo nutylima, kad už benzininius variklius jie paskleidžia daug daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų, kurie turi labai neigiamos įtakos jais kvėpuojančiųjų žmonių sveikatai. Kaip dabar jau žinome, ne vienas automobilių gamintojas, atlikdamas testus, net sukčiavo, tam kad parodytų, jog šių dalelių į atmosferą išmetama mažiau.

Vis tik kažin ar Lietuvai, ar atskiroms savivaldybėms reikia nuspręsti, kad būtent dyzeliniai varikliai yra nepageidaujami ir neturi ateities. Europos Komisija gali priimti direktyvas, reglamentuojančias toleruotiną taršą, o automobilių gamintojai turės arba sukurti atitinkamas technologijas, arba per daug teršiančių variklių atsisakyti. Lengviau ir teisingiau yra apmokestinti automobilius taip, kaip tai daro daugelis ES valstybių – atsižvelgiant į jų išmetamą anglies dvideginio ir azoto oksidų kiekį bei galingumą. Šiuo metu Europos Sąjungoje be Lietuvos tik Lenkijoje, Estijoje, Italijoje ir Bulgarijoje nėra jokio mokesčio susieto su jo tarša.

Beveik neapmokestinant ekonomiškiausių automobilių bei elektromobilių ar net sukuriant mokestines lengvatas įsigyti būtent juos išgirstume kritiką, kad tokiu būdu paremiami turtingiausi, galintys įsigyti prabangius elektromobilius. Be to, automobilio mokestis, susietas su tarša, reikštų, kad didžiausius mokesčius turėtų sumokėti senų ir labiausiai teršiančių automobilių savininkai – tie kurių pajamos, tikėtina, yra žemiausios. Tačiau šią problemą galima išspręsti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį, dalį automobilio mokesčio susiejant su jo variklio galia, o mokestinę lengvatą suteikiant tik tam tikros kainos kartelės neviršijantiems naujiems elektromobiliams.

Apmokestinti automobilius lengviau turtingose valstybėse. Ten didesnė dalis gyventojų gali įsigyti naujus, mažiau teršiančius automobilius, o didesnės pajamos leidžia dažniau galvoti ne tik apie finansines problemas bei trumpalaikius poreikius, o, pavyzdžiui, susimąstyti, kokiu oru kvėpuojame mes ir kokiu kvėpuos mūsų vaikai. Kol kas vairuotojai gali jaustis saugūs – vargu ar vieno nepopuliariausių mokesčių idėja pavirs įstatymo projektu artėjant 2019-ųjų ir 2020-ųjų rinkimams. O 2021 metais galbūt jau būsime turtingesni ir sąmoningesni.

Komentaro autorius - dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
D. Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų atleistas neteisėtai 3

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų...

Lietuva – ketvirta pasaulyje ir pirma ES pagal pritrauktas plyno lauko investicijas Premium 2

Mažos šalies statusas Lietuvai nekliudo pritraukti daugiausiai investicijų ES. Ji pateko į daugiausiai plyno...

Finansai
13:53
Nelegaliai aliejų ir cukrų gabenusi grupuotė nuslėpė 0,2 mln. Eur PVM 1

Lietuvos ir Latvijos piliečių organizuota grupuotė užsiėmė nelegaliu rapsų ir saulėgrąžų aliejaus bei cukraus...

Vėl nepasitikima tik ką interpeliaciją atlaikiusiu aplinkos ministru

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nevertas likti savo pareigose, nes situacija jo prižiūrimoje miškų ir...

Sutriko Registrų centro mobilusis parašas 2

Dėl sutrikimų Registrų centro (RC) infrastruktūroje daliai klientų šiuo metu neveikia mobiliojo e. parašo...

Vaikai skatina įsigyti kompiuterį ir interneto prieigą

Šių metų pirmą ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76%, o interneto prieigą – 78% namų ūkių, tai...

Įtakingiausias visuomenininkas – A. Bumblauskas 3

Įtakingiausiu visuomenininku žmonės Lietuvoje laiko Vilniaus universiteto istoriką Alfredą Bumblauską, rodo...

Estų skirstomieji tinklai iš valstybės nupirko nuostolingą elektromobilių stotelių tinklą 6

Estijos valstybės lėšomis įrengtas 168 elektromobilių įkrovos stotelių tinklas aukcione buvo parduotas 16...

Energetika
09:28
Europos pamokos išsišokėliams: Graikijos pavyzdys Premium 21

Šiomis dienomis baigianti kelerius metus trukusią išsikapanojimo iš krizės programą Graikija tapo bene...

Po skaudžios nelaimės Italijos vyriausybė ieško kaltų, kliuvo ir ES Premium

Italijos vyriausybė dėl sugriuvusio tilto, pražudžiusio mažiausiai 43 žmones, iškart ėmėsi kaltųjų paieškos...

Kinijoje atsiras 100 baltarusiškų prekių parduotuvių 9

Ketvirtadienį Kinijos Guidžou provincijos Guangdongo mieste iškilmingai atidaryta baltarusiškų prekių...

Mirė Kofi Annanas, buvęs Jungtinių Tautų vadovas

Kofi Annanas, buvęs Jungtinių Tautų organizacijos (JT) generalinis sekretorius, laimėjęs Nobelio taikos...

Verslo aplinka
2018.08.18
Panevėžio savivaldybė už 3,8 mln. eurų ketina atnaujinti Senvagės teritoriją 4

Panevėžio miesto savivaldybė imasi viešųjų pirkimų rengdamasi atnaujinti centrinę miesto dalį – Senvagę ir...

Verslo aplinka
2018.08.18
Lukašenka atleido dalį ministrų ir paskyrė naujus 18

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido šalies premjerą, jo pavaduotojus ir kelis ministrus.

Verslo aplinka
2018.08.18
Dirbtinis intelektas – jeigu neįdarbinsime mes, įdarbins prieš mus 3

Atrodo, kad nuolat pasikartojančios milžiniškų kiekių duomenų vagystės įsilieja į kasdienį gyvenimą ir...

Trumpo bausmė Turkijos sultonui didina įtampą NATO Premium 17

JAV ir Turkijos santykių krizė ne tik į prarajos kraštą pastūmėjo Turkijos ekonomiką, bet ir apkartino...

Verslo aplinka
2018.08.18
„Dineras“ pernai išlaikė stabilią apyvartą, didino pelną

Farmacijos prekėmis, chirurginiais ir ortopediniais instrumentais bei protezais prekiaujanti bendrovė...

Verslo aplinka
2018.08.17
Merkel susitiks su Putinu 24

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, šeštadienį susitiks su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentu, susitikimo...

Verslo aplinka
2018.08.17
Metinė infliacija Lietuvoje – kiek didesnė nei vidutiniškai ES 5

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepos mėnesį buvo kiek didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES)...

Verslo aplinka
2018.08.17
Konservatoriai skundžia VRK sprendimą dėl „Naisių vasaros“ 1

Opoziciniai konservatoriai prašo teismo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą,...

Verslo aplinka
2018.08.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau