Lietuva sieks nedrastiško ES paramos fondų sumažinimo
Apie tai Briuselyje susitikęs su Gunteriu Oettingeriu, už ES biudžetą atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu, pareiškė Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka.
Anot penktadienį išplatinto Finansų ministerijos pranešimo spaudai, susitikime buvo aptarti visi 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos aktualiausi klausimai – biudžeto dydis, derybų grafikas ir svarbiausi Lietuvos prioritetai šiose derybose.
„Lietuva yra pasiruošusi sunkioms deryboms, kurių tikslas – sutarimas ES lygiu iki 2019 m. pradžios, tačiau tai nereiškia, kad kompromisui pritarsime bet kokia kaina. Derybose siekiame laipsniško, o ne drastiško Sanglaudos politikos ir kaimo plėtros lėšų mažinimo, vienodų sąlygų Lietuvos ir Europos žemdirbiams, pakankamo finansavimo Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir „Rail Baltica“ projektui, naujo Lietuvos statistinio teritorinio suskirstymo įtraukimo į atnaujintą EK pasiūlymą“, – pranešime cituojamas finansų ministras.
Pranešime primenama, kad 2016 m. buvo pakeistas ES reglamentas, kuriame Lietuvos teritorija buvo statistiškai padalinta į du naujus NUTS2 lygmens – Sostinės ir Vidurio Vakarų Lietuvos – regionus.
„Atsižvelgdamas į tai, susitikimo metu finansų ministras komisarui įteikė laišką, kuriame pateikta detalesnė informacija apie Lietuvos ekonominės, socialinės ir teritorinės konvergencijos iššūkius, statistinės informacijos perdavimą „Eurostat“ tarnybai ir prašoma atnaujintame EK pasiūlyme dėl Sanglaudos politikos lėšų paskirstymo regionams įtraukti abu naujus Lietuvos statistinius regionus“, – pranešė ministerija.
Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad valstybės suskirstymas į du regionus – Vilniaus bei statistiškai gerokai nuo jo atsilikusios likusios Lietuvos – padės gauti didesnę europietišką paramą būtent šiam atsilikusiam regionui pagelbėti.
Pirminį pasiūlymą dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos EK pateikė dar gegužės pradžioje, o birželį jį detalizavo. Šiuo metu derybos dėl ilgamečio biudžeto vyksta ES Taryboje – ekspertų, ambasadorių, ministrų ir valstybių vadovų lygiu.
„Sutarimas dėl naujo laikotarpio ES biudžeto turės būti pasiektas vienbalsiai, o jam turės pritarti Europos Parlamentas. EK siekis – pasiekti susitarimą iki Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks 2019 m. gegužę“, – primenama Finansų ministerijos pranešime.
Pirminiame EK pasiūlyme ne tik numatytos didesnės Lietuvos įmokos į bendrąjį ES biudžetą, bet ir gerokai mažesnės išmokos sanglaudos ir kaimo plėtros politikai vykdyti.
[infogram id=“b9f0b4ee-f5a5-4c42-b2af-227de89fbe4b“ prefix=“74m“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Preliminarus 2014-2020 m. ir 2021-2027 m. Daugiamečių finansinių programų palyginimas“]
