Baltijos šalių premjerai kol kas nerado sutarimo dėl sinchronizacijos
Saulius Skvernelis, Lietuvos ministras pirmininkas, Juris Ratas, Estijos premjeras, Maris Kučinskis, Latvijos vyriausybės vadovas, bei Jacekas Czaputowiczius, Lenkijos užsienio reikalų ministras, pirmadienį aptarė projekto eigą, o taip pat kitų svarbių infrastruktūros projektų vykdymą.
Ponas Ratas po susitikimo pažymėjo, kad šiuo metu yra laukiama birželio viduryje pasirodysiančios studijos, po kurios turėtų paaiškėti, kaip sinchronizacija bus vykdoma. Tą patį patvirtino ir p. Kučinskis.
„Labai norėtume, kad Europos Vadovų Taryboje birželio pabaigoje politinį susitarimą pasirašytų visos keturios šalys, tai padėtų deryboms su Europos Komisija“, - kalbėjo p. Skvernelis.
Savo ruožtu p. Czaputowiczius pažymėjo, kad Lenkija remia Baltijos šalių sinchronizacijos procesą ir tikisi, kad po studijų paskelbimo politiniai sprendimai bus priimti.
Vėliau žurnalistams Lietuvos vyriausybės vadovas sakė, kad visų pirma yra būtinas politinis sprendimas, nes ekonominių skaičiavimų yra įvairių ir diskusijos gali tęstis dar daugelį metų.
„Mūsų pozicija yra labai aiški – iki 2025 m. tai turi būti padaryta. Dabar tik klausimas, kuris turėtų būti šio mėnesio pabaigoje išspręstas – politinio memorandumo pasirašymas. Dar iškyla klausimų dėl operacinių kaštų, man jie kelia irgi įvairiausių klausimų, bet svarbiausia sutarti politiškai, o ne toliau diskutuoti“, - sakė p. Skvernelis.
Jis žadėjo padaryti viską, kad Lietuva netaptų situacijos įkaite, jeigu sprendimas nebūtų surastas.
VŽ primena, kad Daivis Virbickas, Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ vadovas, praėjusią savaitę teigė iki oficialaus paskelbimo negalintis komentuoti studijų eigos ar turinio.
Visgi, bendrovė prognozuoja, kad vidutiniškai „Litgrid“ turės investuoti 68 mln. Eur per metus 2018-2026 m., tai yra apie trečdaliu daugiau nei šiuo metu.
