Pareigūnai ir ekspertai: įstojimas į EBPO skatins tęsti reformas
Prezidentė: tai padės Lietuvai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad per pastaruosius trejus derybų dėl narystės EBPO metus „Lietuva sėkmingai įgyvendino visas narytei būtinas reformas, kurios jau dabar neša realią naudą valstybei ir jos žmonėms – daugybė skaidrumą, valstybės ir žmonių gerovę skatinančių reformų šalyje įgyvendintos remiantis būtent EBPO rekomendacijomis“.
Pasak prezidentės, „EBPO kelia itin aukštus reikalavimus savo narėms, todėl Lietuvos įgyvendintos reformos ir sklandžiai užbaigtos derybos rodo mūsų nueitą sėkmės kelią ir atveria naujas galimybes šaliai“.
„Narystė EBPO yra šalies pažangos ir patikimumo ženklas, kuris padės Lietuvai konkuruoti globalioje ekonomikoje. Tai – aukštesni ekonominiai ir finansiniai reitingai mūsų šaliai ir didesnis patrauklumas užsienio investuotojams. Be to, ateityje priimdama žmonės svarbiausius sprendimus Lietuva galės naudotis geriausių pasaulio ekspertų pagalba ir daugiau nei per 50 m. pažangiausių valstybių sukaupta patirtimi“, – pabrėžė Lietuvos vadovė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad EBPO yra laikoma neformaliu galingiausių pasaulio valstybių grupės G7 sekretoriatu, „todėl tai – ir daugiau tarptautinės įtakos mūsų šaliai“.
Prezidentės pareiškimas išplatintas ketvirtadienį, kai EBPO taryba priėmė sprendimą pakviesti Lietuvą tapti šios organizacijos 36-ąja nare. Visą narystės procedūrą tikimasi užbaigti iki vidurvasario.
Dalijosi prisiminimais apie nueitą kelią
Ketvirtadienį Seimo neeiliniame posėdyje buvo surengta diskusija apie į EBPO nueitą kelią ir apie narystės šioje organizacijoje privalumus. Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad „narystės sėkmė buvo pasiekta kryptingai ir koordinuotai, nes Lietuva stojimo procese parodė išskirtinį susitelkimą“. „Tai nuoseklios mūsų valstybės politikos, vykdomų reformų įvertinimas nuo 1990 m. Sulig naryste EBPO galime teigti, kad tapome visų svarbiausių pasaulio ir Europos organizacijų nare“, – kalbėjo p. Skvernelis.
Jis dėkojo prieš tai dirbusios Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui, kurio premjeravimo metu 2015-ųjų balandį Lietuva pradėjo oficialias stojimo derybas. Ponas Butkevičius Seimo posėdyje sakė, kad per pastaruosius daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvos mėginimų įstoti į EBPO buvo trys – 1996-aisiais, 2002-aisiais ir 2012 m.
„Tik po pastarojo mėginimo EBPO vadovybė ėmėsi veiksmų dėl mūsų narystės, tačiau ir tuomet procesas nebuvo iš lengvųjų. Kai kurios šalys į mūsų narystę žiūrėjo atsargiai. Net ir 2013 m. išgirdome abejonių dėl mūsų galimybių artimiausiais metais tapti nare. Bet pasistengta įtikinti tuos keturių valstybių ambasadorius, kad abejonės neturi pagrindo. Be to, esminės įtakos turėjo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel geranoriška pozicija – ji užtarė mūsų narystės norus, tiesiogiai paskambindama EBPO generaliniam sekretoriui“, – įspūdžiais dalijosi p. Butkevičius.
„Geresnė praktika geresniam gyvenimui“
Linas Linkevičius, užsienio reikalų ministras, narystę EBPO pavadino strateginiu Lietuvos tikslu, prilygintinu narystei Europos Sąjungoje ir NATO. „Oponentų ir abejojančiųjų būta nemažai. Dar penai pavasarį vienas EBPO atstovas sakė man, kad mūsų pakvietimas į organizaciją iki šių metų vasaros prilygtų stebuklui. Kaip matome, stebuklas įvyko“, – sakė p. Linkevičius.
Jis priminė, kad EBPO šūkis yra „Geresnė praktika geresniam gyvenimui“: „Jau daug padarėme, tikiu, dar daug padarysim, kad gerą praktiką tikrai įdiegtume geresniam gyvenimui. Narystė šioje solidžioje organizacijoje – puiki dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.“
Kartu pabrėžiama, kad narystė EBPO nesustabdo būtinybės Lietuvai ir ateityje įgyvendinti šios bendrijos rekomenduojamas reformas. Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, VŽ yra sakęs: „Atkreiptinas dėmesys, kad sulig naryste nesustos nei EBPO rekomendacijų teikimas Lietuvai, nei jų įgyvendinimas. Narystė nesustabdo pačių reformų.“
Panašiai interviu VŽ yra sakęs ir Nicola Bonucci, Lietuvos stojimo į EBPO misijos koordinatorius. „Sulig įstojimu į organizaciją nenustosime teikti tolimesnių rekomendacijų, ką reikėtų dar padaryti, kad ekonomika veiktų kuo efektyviau ir būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos investicinės, kuo geresnė mokestinė ir socialinė aplinka. Tad reformos visuomet yra „nepabaigtas reikalas“ – ir įstojus į organizaciją jos turės būti tęsiamos. Pabrėžčiau, kad reformos valstybei yra reikalingos ir jai pačiai, ir jos žmonių gerovei, o ne dėl narystės EBPO siekio“, – sakė p. Bonucci.
Daugiašalis forumas
Ekonomikos ekspertai sutinka su tuo, kad Lietuva ir ateityje turėtų rimtai įsiklausyti į EBPO patarimus dėl būtinų reformų. „EBPO atlieka tyrimus, analizes, renka daug statistinės informacijos, rengia ir teikia rekomendacijas įvairiausiose srityse, kaip tobulinti šalių ekonominę, socialinę, verslo aplinką. Valstybėms narėms tampa prieinama geriausia praktika“, – tvirtino Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau siekdama narystės Lietuva priėmė daug svarbių ir ekonomikai naudingų sprendimų, tarp jų dėl valstybės valdomų įmonių pertvarkos bei nepriklausomų atstovų įtraukimo į jų valdybas. „Dabar reikia, kad ir ateityje valdžia atsižvelgtų į šios patariamosios organizacijos vertingas konsultacijas ir rekomendacijas“, – pastebėjo ekspertas.
Narystė EBPO Lietuvai per metus kainuos iki 3,5 mln. Eur, tačiau tai, pasak Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, „yra vertingas įnašas siekiant pasaulinio lygio konsultacijų, kaip efektyviau tvarkyti savo ekonomiką“.
EBPO yra daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. EBPO svarstomų klausimų spektras yra platus: makroekonomika, aplinkosauga, švietimas, mokslas, technologijos, inovacijos.
