Palankiai vertina Vyriausybės planus, tačiau kai kuriose srityse pasigenda konkretumo

Publikuota: 2018-04-16
Atnaujinta 2018-04-16 15:30
Vyriausybės rengiamų struktūrinių reformų pristatymas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vyriausybės rengiamų struktūrinių reformų pristatymas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Verslininkai, ekonomistai ir verslo organizacijų atstovai pozityviai vertina Vyriausybės pirmadienį pristatytą reformų paketą, nors atkreipia dėmesį, kad kai kurie tikslai labiau primena rinkimų programą. Jų teigimu, dabar svarbiausia yra jį įgyvendinti.

Sigitas Leonavičius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ir UAB „Traidenis“ generalinis direktorius, sako, kad vyriausybės numatyti reformų žingsniai yra geri, o daugelis jų jau kur kas anksčiau turėjo sulaukti valdžios dėmesio.

„Aktualiausia mums yra verslo sąlygos ir mokestinė bazė. Ypač jeigu, kaip čia kalbama, pagaliau atsiras tam tikra takoskyra tarp tų, kurie dirba skaidriai, ir dirbančių neskaidriai. Iki šios dienos skirtumo tarp tų, kurie viešai deklaruoja skaidrumą ir jo laikosi, ir tų, kurie nepriima tokių dalykų, nei viešuosiuose pirkimuose, nei konkursuose, nebuvo“, – sako p. Leonavičius.

Jo teigimu, sveikintina, kad vyriausybė atkreipė dėmesį į švietimo sistemos problemas, nes pagrindinių mokymo įstaigų reformos iki šiol iš esmės nebuvo palietę, o tai yra skaudi problema.

„Kaip ir versle, šioje srityje yra pokyčių laikas, kai senąją kartą turėtų keisti jauni žmonės. Tačiau jie šiuo metu nėra paruošti, prastai motyvuojami, todėl mūsų švietimo ir ugdymo sistema yra labai aktuali problema, skatinanti emigraciją iš regionų“, – sako p. Leonavičius.

Jo teigimu, jau seniai reikėjo priimti sprendimus pensijų sistemoje ir įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“. Pastarasis klausimas ilgą laiką buvo vienas iš svarbiausių verslui.

Didins šalies konkurencingumą

Tuo metu Rūta Skyrienė, „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė, sako, kad reformų pakete yra daug organizacijos teiktų pasiūlymų.

„Sunku spręsti viską iki galo, nes smulkmenų dar nežinome, bet kiek išgirdome, tai yra pozityvu, nes aišku, kad darbo jėgos kaštai mažės. Darbo apmokestinimas mažės ir tikrai turėtų augti investicijų į aukštą pridėtinę vertė turinčias šakas, nes atsiranda „Sodros“ įmokų „lubos“, – VŽ sakė p. Skyrienė.

nuotrauka::1left

Pasak jos, nors gyventojų pajamų mokestis padidėjo, tačiau bendra darbdavio našta bus mažesnė. Ji sveikina ir darbuotojo bei darbdavio mokesčių sujungimą, priemones, numatytas kovoti su šešėliu bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiryžimą tapti modernesne institucija, siūlančia automatizuotas apskaitos formas, modernius kasos aparatus.

„Tikrai smulkiam verslui tai bus paranku“, – teigė p. Skyrienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad pristatytas reformų paketas sumažino nuogąstavimus, kad bus naikinama antra pensijų kaupimo pakopa.

„Šios priemonės tikrai padidins konkurencingumą, nors jau dabar esame aukštai, tačiau tai investicinę aplinką padarys dar geresne“, – apibendrino „Investuotojų forumo“ vadovė.

Tiesa, VŽ pašnekovai teigė, kad Vyriausybei dar reikės šį projektą patvirtinti Seime, o ten gali iškilti nemažai problemų.

„Pati programa iš esmės yra pozityvi. Dabar viskas priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinam visais lygiais. Daug metų stebiu – kai kurie vyriausybės nutarimai yra pozityvūs, tačiau jie stringa nepasiekę galutinio vartotojo: stringa savivaldybėse, biurokratų kabinetuose. Todėl geri sprendimai dar turi būti įgyvendinami, kad jie virstų kūnu“, – kalbėjo p. Leonavičius.

Priminė rinkimų programą

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, teigiamai įvertino kai kuriuos Vyriausybės planus, tačiau pažymėjo, kad kartais dokumentas labiau primena rinkiminę programą, o ne pusantrų metų dirbančio ministrų kabineto projektą.

„Mokesčių srityje tam tikri pokyčiai matosi, jie pakankamai pozityvūs, nors kai kurie dalykai, tokie kaip sujungimai – tai nėra reforma, tiesiog sujungimas ir tiek. Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) auginimas, „Sodros“ įmokų „lubos“ – pozityvių dalykų yra“, – sako p. Dargis.

nuotrauka::2right

Jis pastebi, kad Vyriausybė galėtų drąsiau pagalvoti apie verslo prisidėjimą pensijų sistemoje – būtų galima pagalvoti apie paskatų sistemą verslui, kuris investuoja į darbuotojo pensiją. Tokia sistemą, anot p. Dargio, veikia Jungtinėje Karalystėje bei Singapūre. Taip verslas prisideda prie darbuotojų gerovės senatvėje, o šios lėšos nėra apmokestinamos.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas teigia, kad daugelį Vyriausybės reformų programos aspektų bus galima vertinti vėliau, tačiau kartais šis dokumentas labiau primena rinkimų programą.

„Dėl inovacijų, švietimo – viskas kaip ir gerai pasakyta, bet kyla įspūdis, kad vėl ruošiamės rinkimams. Juk ši Vyriausybė jau dirba pusantrų metų. Šiandien jau reikia kalbėti, kas yra daroma ir kokių tikimasi rezultatų. Tiek inovacijų, tiek švietimo srityje norėtųsi matyti konkrečius darbus su konkrečiais terminais. „Ugdymo turinio keitimas“, „ugdymo kokybės gerinimas“ – tai yra nieko nepasakančios frazės. Jei mes versle taip pradėtume rašyti, kad sieksime pagaminti daugiau inovatyvių produktų, kuriuos sieksime kažkur parduoti, tai turbūt pradėtų iš mūsų juoktis“, – komentuoja p. Dargis.

Jis teigia palankiai vertinantis sprendimą įvesti nekilnojamojo turto mokestį antrajam objektui, tačiau pažymi, kad analogiškas mokestis turėtų būti taikomas ir valstybei priklausančiam turtui, nes tai leistų jį valdyti efektyviau.

Reformos negalėjo būti labai ambicingos

Gitanas Nausėda, SEB banko ekonomistas, sako, Vyriausybės pateikta mokesčių reformų programa „vargu ar galėjo būti labai ambicinga“, nes ja siekta didžiosios mokesčius mokančių gyventojų dalies papildomais mokesčiais neapmokestinti.

„Jeigu būtų siūlomos labai radikalios lengvatos daliai mokesčių mokėtojų, jos galėjo būti siūlomos tik didesnio biudžeto deficito sąskaita. Kadangi to siekiama vengti, iš esmės kalbame apie tų pajamų, kurias valstybė gauna iš ekonomikos augimo ir infliacijos, tolygesnį paskirstymą, siekiant tam tikrų socialinės atskirties mažinimo tikslų“, – VŽ sakė ekonomistas.

nuotrauka::3left

Pasak jo, kai kuriose valstybėse NPD yra didinimas automatiškai, atsižvelgiant į augančią infliaciją. O kadangi Lietuvoje tokio mechanizmo nėra, tai daroma kartas nuo karto, pateikiant kaip savotišką valstybės dovaną žmonėms.

„Iš esmės tai yra infliacijos mokesčio, kurį valstybė susirenka per augančias pajamas ir mokesčius, pasidalinimas su mokesčių mokėtojais. Kai kas gal tai vadins reforma, bet aš manau tai yra logiškas mokesčių perskirstymas“, – teigia p. Nausėda.

Ekonomistas teigiamai vertina „Sodros“ įmokų „lubas“, tačiau pažymi, kad kol kas jos palies tik labai nedidelę dalį šalies dirbančiųjų, todėl jos nuosekliai turėtų būti mažinamos ir ateityje.

Pasak p. Nausėdos, sveikintini ir Vyriausybės pristatyti žingsniai kovojant su šešėliu, nors jų efektyvumą bus galima vertinti tik vėliau, ir darbuotojo bei darbdavio mokamų mokesčių sujungimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau