Metinė infliacija mažėja antrą mėnesį iš eilės
Vartojimo prekių kainos kovą per metus buvo padidėjusios 1,8%, paslaugų – 5,2%, rodo patikslinti Statistikos departamento duomenys. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 0,7%, o rinkos kainos – 3%.
Tai antras mėnuo iš eilės, kai infliacijos tempas mažėja. Vasarį metinė infliacija siekė 3,5%, o sausį – 4%.
2018 m. kovo mėn. vidutinės metinės infliacijos lygis išliko toks pat kaip sausio bei vasario mėn. ir sudarė 3,9%. O mėnesio infliacija kovą siekė 0,4%.
Tęsinys po grafiku[infogram id="81896896-5dab-4839-b753-fa9358c037d9" prefix="j2r" format="interactive" title="infliacija 2018 kovas"]
Paulius Morkūnas, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, teigia, kad kainų augimas pastebimai rimsta.
„Tai daugiausia lemia vartotojams palankūs pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, kiek lėčiau augančios paslaugų kainos bei kovo mėnesį pradėjęs nykti prieš metus nemažai padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams poveikis. LB šių metų kainų augimą toliau numato mažesnį nei pernai – prognozuojama, kad jis sieks 2,7%“, – rašoma ekonomisto komentare.
Pasak jo, nagrinėjant maisto žaliavų kainų tendencijas, matyti, kad labiausiai išsiskiria pieno ir jo produktų kainos.
„Nuo 2017 m. vidurio nemenkai auganti žalio pieno gamyba Europoje didina jo ir susijusių produktų pasiūlą. Šis veiksnys ir didelės pieno miltelių atsargos Europoje lemia, kad pieno ir jo produktų kainos auga kur kas lėčiau nei pernai. Kitų maisto žaliavų kainos išlieka panašaus lygio, išskyrus dėl didelių atsargų pasaulyje kiek atpigusį cukrų“, – pastebi p. Morkūnas.
Ekonomistas pažymi, kad kainų augimą vis dar nemažai kaitina paslaugų sektorius: darbo našumui paslaugų sektoriuje kylant kur kas lėčiau nei darbo užmokesčiui, auga ir paslaugų kainos.
„Taip yra todėl, kad šiame sektoriuje personalo išlaidos sudaro kur kas didesnę visų sąnaudų dalį nei pramonės sektoriuje. Be to, kylantis darbo užmokestis gyventojams sudaro galimybes daugiau vartoti, o tai irgi prisideda prie infliacijos. Nors šiemet numatoma, jog darbo užmokestis kils lėčiau nei pernai, kilimas vis tiek išliks spartus, daugiausia dėl įtampos darbo rinkoje“, – aiškina p. Morkūnas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad paslaugų kainos tampa kiek palankesnės vartotojams dėl mąžtančių trumpalaikių kainų svyravimų, pvz., šiemet gerokai mažiau nei anksčiau kyla susisiekimo oro transportu, apgyvendinimo paslaugų kainos.
LB prognozuoja, kad šiemet kainų augimo tempas išliks mažesnis nei atlyginimų. Numatoma, jog šiemet darbo užmokestis augs vidutiniškai 6,7%, o kainos – 2,7%. Panašią, tik kiek spartesnę darbo užmokesčio ir kainų augimo tendenciją stebėjome ir pernai – darbo užmokestis kilo vidutiniškai 8,5%, o kainos – 3,7%, sako p. Morkūnas.
„Darbuotojų trūkumo problema yra nemažas iššūkis, ne tik lemiantis spartų darbo užmokesčio augimą, bet ir didinantis gyventojų disponuojamąsias pajamas, o kartu ir infliaciją. Tačiau numatoma, kad tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose išliks palankios vartotojams“, – sako jis.
