Grybauskaitė: Lietuva palaiko Macrono lyderystę Europoje
Susitikime ir pietuose su p. Macronu, kuriuose dalyvavo visi trys Baltijos šalių vadovai, taip pat aptartas saugumo stiprinimas ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai.
2009-aisiais Lietuva ir Prancūzija pasirašė strateginės partnerystės sutartį. Analogišką sutartį Lietuva yra pasirašiusi tik su Lenkija. Tiesa, tuo metu tai buvo gana įprasta Prancūzijos prezidento Nicola Sarkozy diplomatinė praktika.
Prezidentė po susitikimo pastebėjo, kad tai yra labiau proginis trijų Baltijos šalių vadovų susitikimas su p. Macronu. Tikimasi, kad šiemet Prancūzijos vadovas atvyks į Lietuvą ir bus surengtas ilgesnis, dvišalis susitikimas.
„Kalbame apie globalius pokyčius visoje tarptautinėje politikoje ir ekonomikoje. Vyksta diskusijos tarp užsidarymo ir nacionalizmo bei gilesnės integracijos tarptautinių organizacijų viduje, ir kas yra naudingiau. Matome, kad Europa nori į tai atsakyti gilesne integracija. Čia matome pozityvią prezidento Prancūzijos lyderystę, kuris siūlo gilesnę integraciją, efektyvesnę organizaciją, kuri dar galėtų išplėsti savo veiklos sritis, tame tarpe ir saugumo gynybos, ne tik euro zonos ir ekonominio vystymosi srityje. Tą lyderystę, kaip tokią, Lietuva palaiko, nes mažesnės valstybėms yra naudingiau būti stipresnėje Europoje“, – po susitikimo kalbėjo p. Grybauskaitė.
Ji pažymėjo, kad dėl konkretesnių detalių, kaip gali atrodyti ES reformos, dar bus tariamasi ateityje.
Prezidentūra skelbia, kad Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams. Susitikime Prezidentė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Derantis dėl ES finansinės paramos Lietuvos poreikiams svarbi Prancūzijos parama.
Be to, Lietuvos ir Prancūzijos vadovai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione. Šiuo metu daugiašaliame NATO batalione dislokuoti ir Prancūzijos kariai.
Susitikimo metu aptartas atsakas į hibridines grėsmes, kova su terorizmu. Abi šalys šiuo metu imasi kibernetinio saugumo lyderystės Europoje – didelę patirtį šioje srityje turinti Prancūzija jungiasi prie Lietuvos iniciatyvos kurti ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgas.
Savo ruožtu, atsiliepdama į Paryžiaus prašymus, Lietuva sustiprino pajėgas Jungtinių Tautų misijoje Malyje, taip pat dalyvauja ES mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje.
Prezidentūros pranešime pažymima, kad Prancūzija niekada nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir visuomet palaikė mūsų laisvės siekį. Ši šalis išsaugojo ir sovietų okupantams neatidavė tarpukario Lietuvos turto – 22 tonų aukso, kurį vėliau grąžino nepriklausomai Lietuvai. Šiuo metu ekonominiai ryšiai tarp abiejų pusių yra intensyvūs – dvišalė prekyba pernai išaugo beveik 20% ir siekia 1,8 mlrd. Eur. Tačiau pastebimas neišnaudotas potencialas finansinių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityse.
