Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar suskaičiuosime, kiek Lietuvai kainuoja chaotiška teisėkūra?

Publikuota: 2018-04-03
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris, Investuotojų teisių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris, Investuotojų teisių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas.

Valstybės kontrolės paskelbta valstybinio audito ataskaita, kurioje apžvelgiamos teisėkūros proceso problemos, neabejotinai buvo reikalinga - į vieną svarbiausių valstybės funkcijų, teisės aktų leidybą, pas mus dažnai žiūrima pro pirštus. Tačiau gaila, kad ataskaitoje nepažvelgta giliau ir nepateikta finansinių skaičiavimų, kiek Lietuvos gyventojai ir verslas prarado pinigų dėl nekokybiškų įstatymų.

Kad teisės aktai dažnai rengiami chaotiškai, neįvertinus visų „už“ ir „prieš“, galima buvo konstatuoti ir be audito, tačiau kelios šio dokumento eilutės verčia susimąstyti giliau.

Remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, teisinio reguliavimo stebėsena, kuri turėtų būti pagrindu keisti ir tobulinti teisės aktus, Lietuvoje iš esmės neatliekama. Tai neleidžia kryptingai ir nuosekliai tobulinti esamo teisinio reguliavimo ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Lietuvoje galioja daugiau nei 84 tūkstančiai teisės aktų, o per trejus metus (2014–2016 metais) valstybės institucijos atliko tik 47-iuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną (0,06 proc.). Iš jų 64 proc. atveju? buvo atliktas vieno ar keliu? įstatymo straipsniu? vertinimas[1].

Galima būtų galvoti, kad didžioji dalis teisės aktų pakeitimų yra techniniai ir dėl jų verslui ar piliečiams neturėtų skaudėti galvos. Tačiau pateikiama statistika atskleidžia, kad tarp daugiau nei 30 kartų keistų ir tobulintų projektų yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (72 kartai), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (53 kartai), Viešųjų pirkimų įstatymas (37 kartai), Statybos įstatymas (38 kartai), Teritorijų planavimo įstatymas (34 kartai). Tarp keitimų rekordininkų dar aptiksime Valstybės tarnybos įstatymą (108 kartai) ir Alkoholio kontrolės įstatymą (56 kartai).

Dalis pataisų būtinos besikeičiant europiniams reglamentavimui, taisant paliktas spragas ir pan., bet ar tikrai yra poreikis PVM įstatymą taisyti 3 kartus per metus?

Maža to - 2000 valdininkų armija, kuriems pavesta dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, dažnai net neturi tam reikiamų gebėjimų, ypač kalbant apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Nors dažniausiai aiškinamuosiuose raštuose galima aptikti frazes, kad teisės aktas neigiamo poveikio verslo sąlygoms ar kriminogeninei situacijai neturės, tačiau, kaip aiškėja iš Valstybės kontrolės audito, šios frazės dažniausiai gimsta realiai neįsigilinus į visą situaciją.

Seimas nebuvo šio audito subjektas, tačiau iš ataskaitos matyti, kad problemų yra ir ten.

Ypatingai didelis svarstomų projektų skaičius bei dažnai taikoma skubos ir ypatingos skubos tvarka nulemia ir klaidas. Pagal skubos ir ypatingos skubos būdu priimamus teisės aktus pirmaujame tarp regiono valstybių, bet taip priimami įstatymo projektai dažniausia išvengia platesnės diskusijos su visuomene. Jei Valstybės kontrolė būtų pasigilinusi į parlamentines procedūras, būtų atskleista ir daugiau problemų, pvz., kad Seimo statuto nuostatos nedraudžia, vienam Seimo nariui registruojant pataisas projektą, iš esmės pakeisti jį priėmimo stadijoje ir taip nubraukti pusmečio ar metų įvairių institucijų darbus bei derinimus su visuomene. Pavyzdžiui, šių metų kovo 22 dieną Seime planuota priimti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, o kovo 20 dieną buvo įregistruotas vieno Seimo nario pasiūlymas. Net nesigilinant į pasiūlymo turinį, kuris gali būti ir labai pozityvus, kyla klausimų, ar įmanoma atsiklausti visuomenės nuomonės dėl tokio pasiūlymo per 2 dienas ir ar dėl šio pasiūlymo bus pateikta visavertė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada?

Galiausiai audito ataskaitoje tik užsiminta, kad nesutvarkytas teisėkūros procesas reikalauja perteklinių žmogiškųjų išteklių ir sukelia papildomų teisinių ginčų. Kaip pavyzdys pateikiama Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kur neaiškus ir dažnai besikeičiantis reguliavimas lemia didelius paklausimų skaičius, o galiausia virsta ieškiniais teismams. Tačiau Valstybės kontrolė nežengė svarbiausio žingsnio ir nepasakė net apytikslių skaičių, kiek šie teisėkūros procesai kainuoja visuomenei, įskaitant verslą. Taip pat liko neatsakytas esminis klausimas, kuris yra aktualus kiekvienam mūsų valstybės gyventojui – ar toks viešųjų lėšų naudojimas teisėkūros procesams nėra pernelyg didelė prabanga? Ir kodėl, gyvendami santykinai neturtingoje valstybėje, turime taip brangiai mokėti visi?

Peržiūrėjus pateiktą rekomendacijų įgyvendinimo planą, neapleidžia mintys, kad ši atskaita bus pagrindas sukurti krūvą metodikų ir gairių, tačiau nepakeis paties teisėkūros proceso iš esmės. Mes ir šiandien turime Teisėkūros pagrindų įstatymą, tačiau, kaip rodo ši Valstybės kontrolės ataskaita, jo paprasčiausiai nesilaikoma, o asmeninės atsakomybės institutas viešame sektoriuje Lietuvoje neegzistuoja.

[1]https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kijevo stadione Ukrainos kandidatų į prezidentus šou

Kandidatai į Ukrainos prezidentus – dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka ir favoritu laikomas...

Verslo aplinka
2019.04.19
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 7

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
Dėl ataskaitos detalių Demokratų partija reikalauja R. Muellerio viešo liudijimo

JAV Demokratų partija nori, kad JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, kuris ketvirtadienį po 22...

Verslo aplinka
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 1

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
Teisme liudijanti L. Graužinienė: pelno mokesčio pataisos neatitiko ES direktyvos  1

Loreta Graužinienė, buvusi Seimo pirmininkė, sako, kad parlamente 2015 m. svarstytas Pelno mokesčio įstatymo...

Verslo aplinka
2019.04.19
V. Mazuronis: esu tas, kurį galima vadinti „eurorealistu“ Premium

Prezidentas turėtų savo autoritetu užtikrinti valstybės pažangą ir reformų vykdymą , bet jis neturėtų kištis...

Verslo aplinka
2019.04.19
Kandidatų prezidentus debatuose – Estijos ir Rusijos vadovų susitikimo vertinimas 8

Kandidatai į Lietuvos prezidentus nesutaria, ar vakarykštis Estijos prezidentės vizitas į Maskvą buvo...

Dviguba pilietybė: malonė ar norma? 46

Iki referendumo, kuriame piliečiai spręs dėl dvigubos pilietybės galimybės, liko apie tris savaites, tačiau...

Verslo aplinka
2019.04.19
JAV ir ES užsitaisė prekybos ginklus Premium

JAV ir Europos Sąjunga (ES) pradėjo detalų pasiruošimo planą, kuriuo viena kitos pro­dukcijai galėtų įvesti...

Verslo aplinka
2019.04.19
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 41

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
JAV paviešintas R. Mullerio tyrimas 1

Ketvirtadienį JAV Teisingumo departamentas paviešino suredaguotą ataskaitą, parengtą po specialiojo tyrėjo...

Verslo aplinka
2019.04.18
Naujausiuose advokatų reitinguose – „Cobalt“ šuolis ir lyderių rokiruotė Premium 7

Dviejų autoritetingų tarptautinių teisės žinynų sudarytuose 2019 m. Lietuvos advokatų kontorų reitinguose...

Paslaugos
2019.04.18
Estijos prezidentė: susitikimas su Putinu buvo labai geras 1

„Tai buvo labai geras susitikimas. Daug kalbėjome sunkiomis temomis, ypač sudėtingais momentais reiškėme...

Verslo aplinka
2019.04.18
„Sweco Lietuva“ gavo užsakymą projektuoti kariuomenės objektus

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir NATO Paramos ir pirkimų agentūra (angl. NSPA) pasirašė beveik 1,3 mln.

Statyba ir NT
2019.04.18
V. Adamkus prisipažino, kad balsuos už G. Nausėdą 31

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pripažino gegužės mėnesį prezidento rinkimuose balsuosiąs už...

Verslo aplinka
2019.04.18
Buvęs diplomatas R. Šidlauskas paleistas į laisvę, Rusijos pilietis lieka suimtas 

Kyšio ėmimu įtariamas buvęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovas, buvęs diplomatas...

Verslo aplinka
2019.04.18
Neįrodžiusius turto kilmės pasišovė nubausti du kartus  Premium 6

Žmonės, kurie sukaupė turtą ir negali paaiškinti jo kilmės, turėtų rimtai susirūpinti. Seime kelią skinasi...

Finansai
2019.04.18
Kandidatų į prezidentus reitingai: lyderių trejetas nesikeičia 4

Gyventojų apklausose toliau pirmauja Gitanas Nausėda, nedaug nuo jo atsilieka Ingrida Šimonytė, trečias –...

Verslo aplinka
2019.04.18
D. Bradausko atleidimo iš VMI vadovų pagrindimas – teisėtas

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad buvo pakankamas teisinis pagrindas prieš dvejus metus Dainorą...

Verslo aplinka
2019.04.18
Lietuvoje kuriama startuoliams galinti pagelbėti technologija – neturi analogų pasaulyje Verslo tribūna 5

Lietuvos banko inicijuotas projektas, kurio metu verslo įmonės kuria blokų grandinės technologija (blockchain...

FinTech sprendimai
2019.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau