Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar suskaičiuosime, kiek Lietuvai kainuoja chaotiška teisėkūra?

Publikuota: 2018-04-03
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris, Investuotojų teisių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris, Investuotojų teisių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas.

Valstybės kontrolės paskelbta valstybinio audito ataskaita, kurioje apžvelgiamos teisėkūros proceso problemos, neabejotinai buvo reikalinga - į vieną svarbiausių valstybės funkcijų, teisės aktų leidybą, pas mus dažnai žiūrima pro pirštus. Tačiau gaila, kad ataskaitoje nepažvelgta giliau ir nepateikta finansinių skaičiavimų, kiek Lietuvos gyventojai ir verslas prarado pinigų dėl nekokybiškų įstatymų.

Kad teisės aktai dažnai rengiami chaotiškai, neįvertinus visų „už“ ir „prieš“, galima buvo konstatuoti ir be audito, tačiau kelios šio dokumento eilutės verčia susimąstyti giliau.

Remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, teisinio reguliavimo stebėsena, kuri turėtų būti pagrindu keisti ir tobulinti teisės aktus, Lietuvoje iš esmės neatliekama. Tai neleidžia kryptingai ir nuosekliai tobulinti esamo teisinio reguliavimo ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Lietuvoje galioja daugiau nei 84 tūkstančiai teisės aktų, o per trejus metus (2014–2016 metais) valstybės institucijos atliko tik 47-iuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną (0,06 proc.). Iš jų 64 proc. atveju? buvo atliktas vieno ar keliu? įstatymo straipsniu? vertinimas[1].

Galima būtų galvoti, kad didžioji dalis teisės aktų pakeitimų yra techniniai ir dėl jų verslui ar piliečiams neturėtų skaudėti galvos. Tačiau pateikiama statistika atskleidžia, kad tarp daugiau nei 30 kartų keistų ir tobulintų projektų yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (72 kartai), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (53 kartai), Viešųjų pirkimų įstatymas (37 kartai), Statybos įstatymas (38 kartai), Teritorijų planavimo įstatymas (34 kartai). Tarp keitimų rekordininkų dar aptiksime Valstybės tarnybos įstatymą (108 kartai) ir Alkoholio kontrolės įstatymą (56 kartai).

Dalis pataisų būtinos besikeičiant europiniams reglamentavimui, taisant paliktas spragas ir pan., bet ar tikrai yra poreikis PVM įstatymą taisyti 3 kartus per metus?

Maža to - 2000 valdininkų armija, kuriems pavesta dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, dažnai net neturi tam reikiamų gebėjimų, ypač kalbant apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Nors dažniausiai aiškinamuosiuose raštuose galima aptikti frazes, kad teisės aktas neigiamo poveikio verslo sąlygoms ar kriminogeninei situacijai neturės, tačiau, kaip aiškėja iš Valstybės kontrolės audito, šios frazės dažniausiai gimsta realiai neįsigilinus į visą situaciją.

Seimas nebuvo šio audito subjektas, tačiau iš ataskaitos matyti, kad problemų yra ir ten.

Ypatingai didelis svarstomų projektų skaičius bei dažnai taikoma skubos ir ypatingos skubos tvarka nulemia ir klaidas. Pagal skubos ir ypatingos skubos būdu priimamus teisės aktus pirmaujame tarp regiono valstybių, bet taip priimami įstatymo projektai dažniausia išvengia platesnės diskusijos su visuomene. Jei Valstybės kontrolė būtų pasigilinusi į parlamentines procedūras, būtų atskleista ir daugiau problemų, pvz., kad Seimo statuto nuostatos nedraudžia, vienam Seimo nariui registruojant pataisas projektą, iš esmės pakeisti jį priėmimo stadijoje ir taip nubraukti pusmečio ar metų įvairių institucijų darbus bei derinimus su visuomene. Pavyzdžiui, šių metų kovo 22 dieną Seime planuota priimti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, o kovo 20 dieną buvo įregistruotas vieno Seimo nario pasiūlymas. Net nesigilinant į pasiūlymo turinį, kuris gali būti ir labai pozityvus, kyla klausimų, ar įmanoma atsiklausti visuomenės nuomonės dėl tokio pasiūlymo per 2 dienas ir ar dėl šio pasiūlymo bus pateikta visavertė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada?

Galiausiai audito ataskaitoje tik užsiminta, kad nesutvarkytas teisėkūros procesas reikalauja perteklinių žmogiškųjų išteklių ir sukelia papildomų teisinių ginčų. Kaip pavyzdys pateikiama Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kur neaiškus ir dažnai besikeičiantis reguliavimas lemia didelius paklausimų skaičius, o galiausia virsta ieškiniais teismams. Tačiau Valstybės kontrolė nežengė svarbiausio žingsnio ir nepasakė net apytikslių skaičių, kiek šie teisėkūros procesai kainuoja visuomenei, įskaitant verslą. Taip pat liko neatsakytas esminis klausimas, kuris yra aktualus kiekvienam mūsų valstybės gyventojui – ar toks viešųjų lėšų naudojimas teisėkūros procesams nėra pernelyg didelė prabanga? Ir kodėl, gyvendami santykinai neturtingoje valstybėje, turime taip brangiai mokėti visi?

Peržiūrėjus pateiktą rekomendacijų įgyvendinimo planą, neapleidžia mintys, kad ši atskaita bus pagrindas sukurti krūvą metodikų ir gairių, tačiau nepakeis paties teisėkūros proceso iš esmės. Mes ir šiandien turime Teisėkūros pagrindų įstatymą, tačiau, kaip rodo ši Valstybės kontrolės ataskaita, jo paprasčiausiai nesilaikoma, o asmeninės atsakomybės institutas viešame sektoriuje Lietuvoje neegzistuoja.

[1]https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iš prarastų dotacijų Darbo partija atgaus 220.000 Eur

Darbo partija atgaus 220.000 Eur iš 1,8 mln. Eur, kuriuos teismas po „juodosios buhalterijos“ bylos pervedė į...

2018.12.04
Maskvoje – R. Pakso susitikimai su Rusijos parlamento vadovais

Per apkaltą pašalintas prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas antradienį vieši Maskvoje, kur susitiko...

Verslo aplinka
2018.12.04
Kijevas: Rusija iš dalies grąžino prieigą prie Ukrainos uostų

Antradienį Kijevas pranešė, kad Rusija „iš dalies grąžino“ Ukrainai prieigą prie šalies Azovo jūros uostų...

Verslo aplinka
2018.12.04
Nuo sausio keisis prekių ženklų registravimo mokesčiai ir tvarka

Nuo kitų metų registruoti prekės ženklus kainuos brangiau, kai kuriuos registruoti bus paprasčiau.

Verslo aplinka
2018.12.04
Vyriausybė atsargiai vertina siūlymą papildomai apmokestinti bankus 3

Formaliai nei valdančiojoje koalicijoje, nei opozicijoje nesanti Lietuvos lenkų rinkimų...

Verslo aplinka
2018.12.04
ŠMM su keliomis profesinėmis sąjungomis pasirašė susitarimų protokolą

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei  3 profesinės sąjungos pasirašė susitarimų protokolą, kuriame...

Verslo aplinka
2018.12.04
Apdovanotos sparčiausiai augusios Žemaitijos įmonės 1

Antradienį Klaipėdos, Tauragės ir Telšių regionų verslininkai susirinko į regioninę „Gazelės“ konferenciją,...

Verslo aplinka
2018.12.04
Investicija į gyvenimo kokybę vardu „sportas“: pagrindinės taisyklės Rėmėjo turinys

Sveikata ir gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mūsų fizinio aktyvumo, tačiau ar dažnas gali pasigirti...

Laisvalaikis
2018.12.04
ŠMM žada nebeįleisti į ministeriją leidimų neturinčių žmonių, bet jėgos nenaudos 8

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) antradienį pranešė, kad neįleis į jos patalpas pedagogų, neturinčių...

Verslo aplinka
2018.12.04
Kauno verslumo genas persidavė ir kitoms apskritims: kodėl čia verta investuoti Premium 5

Jau keleri metai investuotojų žvilgsnis pirmiausia krypsta į Kauną, o tik vėliau dairomasi po kitus regionus.

Pramonė
2018.12.04
G. Nausėda ir A. Juozaitis užsiregistravo politinei kampanijai

Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviais antradienį registravosi ekonomistas Gitanas Nausėda ir...

Verslo aplinka
2018.12.04
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
D. Grybauskaitė vyksta į Ukrainą 10

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį vyks į Ukrainą, kur su šios šalies prezidentu Petro Porošenka...

Verslo aplinka
2018.12.04
S. Skvernelis apie „Barclays“ pasitraukimą: tuščia vieta nebūna 22

Premjeras nesureikšmina Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ sprendimo trauktis iš Lietuvos. Saulius...

Finansai
2018.12.04
Po protestų Prancūzijos vyriausybė sutiko stabdyti degalų kainų didinimą 5

Prancūzijos vyriausybė sutiko sustabdyti akcizų benzinui ir dyzelinui didinimą, kuris šalyje išprovokavo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje E. Gentvilą keičia V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas pasitraukė iš Seimo frakcijos seniūno pareigų.

Verslo aplinka
2018.12.04
R. Karbauskis ir S. Skvernelis: didesnis stipraus alkoholio akcizas mažins vartojimą 4

Seimui planuojant svarstyti sveikatos apsaugos ministro siūlymą nuo 2019 metų kovo 10% padidinti akcizą...

Agroverslas
2018.12.04
Keliasdešimt mokytojų liko ŠMM, nepaisant ministerijos raginimų palikti patalpas 9

Keliasdešimt streikuojančių mokytojų praleido dar vieną naktį ir liko Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM),...

Verslo aplinka
2018.12.04
Tebeieško recepto LRT veiklos skaidrumui 1

LRT vadovybė džiaugiasi, kad dalies abejotinų siūlymų laikinoji Seimo komisija atsisakė, tačiau neatsakytų...

Rinkodara
2018.12.04
Politikų nekompetencija jau bado akis 25

Kad vadinamoji profesionalų Vyriausybė prisidirbs buvo tik laiko klausimas. Daugumos ministrų nekompetencija...

Verslo aplinka
2018.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau