Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar suskaičiuosime, kiek Lietuvai kainuoja chaotiška teisėkūra?

Publikuota: 2018-04-03
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris, Investuotojų teisių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris, Investuotojų teisių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas.

Valstybės kontrolės paskelbta valstybinio audito ataskaita, kurioje apžvelgiamos teisėkūros proceso problemos, neabejotinai buvo reikalinga - į vieną svarbiausių valstybės funkcijų, teisės aktų leidybą, pas mus dažnai žiūrima pro pirštus. Tačiau gaila, kad ataskaitoje nepažvelgta giliau ir nepateikta finansinių skaičiavimų, kiek Lietuvos gyventojai ir verslas prarado pinigų dėl nekokybiškų įstatymų.

Kad teisės aktai dažnai rengiami chaotiškai, neįvertinus visų „už“ ir „prieš“, galima buvo konstatuoti ir be audito, tačiau kelios šio dokumento eilutės verčia susimąstyti giliau.

Remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, teisinio reguliavimo stebėsena, kuri turėtų būti pagrindu keisti ir tobulinti teisės aktus, Lietuvoje iš esmės neatliekama. Tai neleidžia kryptingai ir nuosekliai tobulinti esamo teisinio reguliavimo ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Lietuvoje galioja daugiau nei 84 tūkstančiai teisės aktų, o per trejus metus (2014–2016 metais) valstybės institucijos atliko tik 47-iuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną (0,06 proc.). Iš jų 64 proc. atveju? buvo atliktas vieno ar keliu? įstatymo straipsniu? vertinimas[1].

Galima būtų galvoti, kad didžioji dalis teisės aktų pakeitimų yra techniniai ir dėl jų verslui ar piliečiams neturėtų skaudėti galvos. Tačiau pateikiama statistika atskleidžia, kad tarp daugiau nei 30 kartų keistų ir tobulintų projektų yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (72 kartai), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (53 kartai), Viešųjų pirkimų įstatymas (37 kartai), Statybos įstatymas (38 kartai), Teritorijų planavimo įstatymas (34 kartai). Tarp keitimų rekordininkų dar aptiksime Valstybės tarnybos įstatymą (108 kartai) ir Alkoholio kontrolės įstatymą (56 kartai).

Dalis pataisų būtinos besikeičiant europiniams reglamentavimui, taisant paliktas spragas ir pan., bet ar tikrai yra poreikis PVM įstatymą taisyti 3 kartus per metus?

Maža to - 2000 valdininkų armija, kuriems pavesta dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, dažnai net neturi tam reikiamų gebėjimų, ypač kalbant apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Nors dažniausiai aiškinamuosiuose raštuose galima aptikti frazes, kad teisės aktas neigiamo poveikio verslo sąlygoms ar kriminogeninei situacijai neturės, tačiau, kaip aiškėja iš Valstybės kontrolės audito, šios frazės dažniausiai gimsta realiai neįsigilinus į visą situaciją.

Seimas nebuvo šio audito subjektas, tačiau iš ataskaitos matyti, kad problemų yra ir ten.

Ypatingai didelis svarstomų projektų skaičius bei dažnai taikoma skubos ir ypatingos skubos tvarka nulemia ir klaidas. Pagal skubos ir ypatingos skubos būdu priimamus teisės aktus pirmaujame tarp regiono valstybių, bet taip priimami įstatymo projektai dažniausia išvengia platesnės diskusijos su visuomene. Jei Valstybės kontrolė būtų pasigilinusi į parlamentines procedūras, būtų atskleista ir daugiau problemų, pvz., kad Seimo statuto nuostatos nedraudžia, vienam Seimo nariui registruojant pataisas projektą, iš esmės pakeisti jį priėmimo stadijoje ir taip nubraukti pusmečio ar metų įvairių institucijų darbus bei derinimus su visuomene. Pavyzdžiui, šių metų kovo 22 dieną Seime planuota priimti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, o kovo 20 dieną buvo įregistruotas vieno Seimo nario pasiūlymas. Net nesigilinant į pasiūlymo turinį, kuris gali būti ir labai pozityvus, kyla klausimų, ar įmanoma atsiklausti visuomenės nuomonės dėl tokio pasiūlymo per 2 dienas ir ar dėl šio pasiūlymo bus pateikta visavertė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada?

Galiausiai audito ataskaitoje tik užsiminta, kad nesutvarkytas teisėkūros procesas reikalauja perteklinių žmogiškųjų išteklių ir sukelia papildomų teisinių ginčų. Kaip pavyzdys pateikiama Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kur neaiškus ir dažnai besikeičiantis reguliavimas lemia didelius paklausimų skaičius, o galiausia virsta ieškiniais teismams. Tačiau Valstybės kontrolė nežengė svarbiausio žingsnio ir nepasakė net apytikslių skaičių, kiek šie teisėkūros procesai kainuoja visuomenei, įskaitant verslą. Taip pat liko neatsakytas esminis klausimas, kuris yra aktualus kiekvienam mūsų valstybės gyventojui – ar toks viešųjų lėšų naudojimas teisėkūros procesams nėra pernelyg didelė prabanga? Ir kodėl, gyvendami santykinai neturtingoje valstybėje, turime taip brangiai mokėti visi?

Peržiūrėjus pateiktą rekomendacijų įgyvendinimo planą, neapleidžia mintys, kad ši atskaita bus pagrindas sukurti krūvą metodikų ir gairių, tačiau nepakeis paties teisėkūros proceso iš esmės. Mes ir šiandien turime Teisėkūros pagrindų įstatymą, tačiau, kaip rodo ši Valstybės kontrolės ataskaita, jo paprasčiausiai nesilaikoma, o asmeninės atsakomybės institutas viešame sektoriuje Lietuvoje neegzistuoja.

[1]https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lenkijoje – protestai dėl teismų reformos 4

Lenkijos aukščiausiasis teismas trečiadienį apsuptas šimtų protestuotojų, kurie priešinasi valdžios priimtam...

Trumpas ir XX a. ketvirtojo dešimtmečio taktika Premium

„Man tikrai nerūpi. O tau?“ – toks užrašas švietė ant Melanios Trump striukės nugaros jai lipant į lėktuvą...

Michelis Barnier: po „Brexit“ pereinamojo laikotarpio – nežinia 1

Dabar Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių ir dirbančių lietuvių teisės po „Brexit“ bus užtikrintos, tačiau...

Vilniaus savivaldybė nubausta už neskaidrų Lukiškių aikštės rekonstrukcijos konkursą 6

Už neskaidrų Lukiškių aikštės papildomų tvarkymo darbų konkursą teismas Vilniaus valdžiai skyrė beveik 5.000...

Teismas: M. Vainiutė viršijo įgaliojimus nepaskyrusi A. Norkevičiaus

Konkursą į Kalėjimų departamento vadovus laimėjęs Artūras Norkevičius į šias pareigas nepaskirtas...

Verslo atstovų ir Darbo biržos santykius temdo ES pinigai Premium 1

Dalis verslo atstovų teigiamai vertina Lietuvos darbo biržos reformas ir atsivėrimą verslui. Kitiems kliūva...

Vadyba
15:55
Teismas buvusią NŽT vadovę Gineikaitę nubaudė 20.700 Eur bauda 5

Kauno apylinkės teismas trečiadienį buvusią Nacionalinės žemės tarnybos vadovę Daivą Gineikaitę pripažino...

„Maserati“ salonuose – daugiausia modelių per visą kompanijos istoriją Rėmėjo turinys

„Maserati“ – prekės ženklas, gimęs iš aistros automobilių sportui, o vėliau tapęs gero skonio ir prestižo...

Vyriausybė nesako „ne“ metro idėjai, bet turi jai daug pastabų 7

Ministrų kabinetas iš esmės lyg ir neprieštarautų Seimo politikų grupės ginamai idėjai atverti teisinius...

Zefyro testas pensijų fondų dalyviams: išleisti negalima kaupti 11

Išleisti negalima kaupti. Sena kaip žemė dilema, kur padėti kablelį.

Mokesčių reforma: greitis pavydėtinas – dėl efekto kyla abejonių Premium

Nors opozicija ragino neskubėti, Seimo valdantieji be didesnių trikdžių priėmė mokesčių sistemos reformą.

Finansai
13:21
Vienas iš dalykų, kuriais tikiu: pokyčiai – į gera 5

Nuo pat pradžių ne kartą sakiau, kad į pensiją iš čia („Telia Lietuvos“ – VŽ) tikrai neišeisiu. Kai pirmą...

Prezidentė svarsto, ar vetuoti įstatymus dėl sveikatos sistemos reformos 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar svarsto, ar pasirašyti praėjusią savaitę Seimo priimtus įstatymus dėl...

Prezidentė pasirašė pensijų sistemos pokyčių įstatymus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė 26 įstatymų pataisas, susijusias su pokyčiais pensijų ir...

Finansai
10:31
Reforma ar juodraštis be skaičiavimų? 4

Kad ir kaip vadintume Seimo palaimintus pokyčius - mokesčių reforma ar tik jų pataisomis – taip ir nėra...

Kuodis: vietoj pasišvaistymo „milijardas milijonui“ pinigus galime panaudoti prasmingiau Premium 22

Seime priimtą mokesčių reformą reikia dar pastatyti nuo galvos ant kojų, o kad tai įvyktų, Lietuvoje būtina...

Buksuojantis „Brexit“ procesas ima kelti nerimą Premium 3

„Brexit“ pavadintas Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procesas vyksta lėčiau, nei planuota,...

D. Varnaitė nebevadovauja Kultūros paveldo departamentui 10

Dešimtmetį Kultūros paveldo departamentui (KPD) vadovavusi Diana Varnaitė, ministrės įsakymu, nebeeina šių...

Statyba ir NT
2018.07.03
Autobusų „Solaris“ gamintoją perka ispanų bendrovė

Vilniaus miestui 150 „Solaris“ autobusų ir 41 troleibusą gaminanti Lenkijos bendrovė „Solaris Bus & Coach“ po...

Transportas
2018.07.03
Išteisintas kolegos papirkimu kaltintas teisėjas Antanavičius 4

Vilniaus apygardos teismas antradienį visiškai išteisino kolegos papirkimu kaltintą Kauno apygardos teismo...

Verslo aplinka
2018.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau