Vyriausybė tikina: padėti pagrindai vykdyti struktūrines reformas
Perdavė Seimui metinę ataskaitą
Seimui perduota Vyriausybės 2017 m. veiklos ataskaita, kurią ministrų kabinetas patvirtino viename iš pastarųjų posėdžių. Ataskaitą premjeras plenariniame posėdyje pristatys balandžio viduryje.
Įstatymai numato, kad kasmet iki kovo pabaigos Vyriausybė privalo pateikti Seimui metinę veiklos ataskaitą, kurioje „turi būti pateikti ir artimiausio laikotarpio numatomi darbai“. Ją po pristatymo išnagrinėja Seimo komitetai ir frakcijos, vėliau plenariniame posėdyje yra surengiama diskusija apie metinę ataskaitą ir gali būti priimta rezoliucija, ar ji patvirtinama.
Su visa Vyriausybės metine veiklos ataskaita galima susipažinti čia.
Vardijo pasiekimus
Pasak penktadienį išplatinto Vyriausybės pranešimo spaudai, metinėje veiklos ataskaitoje „pateikiama pateikiama informacija rodo, kad 2017 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o Vyriausybės planuojami 2018 m. darbai ir struktūrinės reformos padės pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje“.
Pranešime p. Skvernelis įvardijo pagrindinius pastarojo laikotarpio Vyriausybės pasiekimus: „Pirmą kartą vykdome įsipareigojimą NATO parneriams skirti tinkamą finansavimą krašto gynybai, pirmą kartą pavyko suformuoti nedeficitinį valstybės biudžetą, pirmą kartą Lietuva pagal verslo aplinkos indeksą pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 16 vietą tarp 190 šalių, pirmą kartą įvesti vaiko pinigai, kurie skiriami kiekvienam vaikui nepriklausomai nuo jo tėvų pajamų dydžio. Pradėta švietimo sistemos reforma, kuri bus tęsiama ir 2018 m., pradėtas universitetų jungimo procesas, sugriežtinti reikalavimai studijų kokybei.“
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas 2017 m. siekė 3,8%.
„Tai buvo sparčiausias augimo tempas per paskutinius penkerius metus ir gerokai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekė 2,5%“, – nurodoma dokumente.
Vyriausybė teigia, kad pernai „į Lietuvą pritraukti 39 užsienio investuotojai įsipareigojo per trejus metus sukurti daugiau nei 5.000 darbo vietų ir investuoti daugiau nei 200 mln. Eur“. Situacija darbo rinkoje vadinama palankia darbuotojams, nes darbo užmokestis augo – vidutinis mėnesio atlyginimas pasiekė beveik 900 Eur neatskaičius mokesčių, o minimali mėnesio alga padidinta iki 400 Eur. Mažėjo nedarbo lygis – šiuo metu jis yra apie 7%.
Išskiria mokesčių klausimus
„Visa tai leido daryti sprendimus, kurie didintų mūsų šalies gyventojų pajamas ir mažintų turtinę atskirtį. Padidintas minimalus darbo užmokestis, pakeltas nepamokestinamų pajamų dydis, padidintos socialinio draudimo pensijos. Kartu buvo pradėta mokesčių pertvarka, kuri bus tęsiama ir 2018 m. Siekiant papildomai skatinti produktyvias, regionų plėtrą palaikančias investicijas ir verslumą, maksimaliai išplėsta lengvata į technologinį atsinaujinimą, nustatyta papildoma lengvata į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą investuojančioms įmonėms“, – pranešime cituojamas p. Skvernelis.
Vyriausybė savo ataskaitoje išskiria pernai pradėtą ir šiemet numatomą tęsti mokesčių sistemos tobulinimą. „Siekiant tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui, pakeistas individualios veiklos pajamų apmokestinimo principas – atsisakyta apmokestinimo pagal profesinės veiklos rūšis, individualios veiklos pajamoms nustatant vieningą gyventojų pajamų mokesčio tarifą“, – rašoma dokumente.
Taip pat pernai, pasak ministrų kabineto, buvo priimta sprendimai, skirti kovai su korupcija ir šešėliu – pakeistos Baudžiamojo kodekso nuostatos, kuriomis, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, griežtinama atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, priimti sprendimai skaidrinant farmacijos rinką ir mažinant vaistų kainas.
„Apibendrinant Vyriausybės veiklos rezultatus, svarbu pažymėti, kad 2017 m. pakloti pamatai šiemet Vyriausybės planuojamiems darbams bei struktūrinėms reformoms – mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos ir šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse. Jos padės pagerinti šalies konkurencingumą ir kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę“, – pranešime spaudai tikina Vyriausybės vadovas.
Vertinimai iš šalies – atsargūs
Seimo opozicija ir ekonomikos ekspertai, nors ir pripažįsta valdžios pasiekimus vykdant tam tikras pertvarkas, vis dėlto konstatuoja, kad Vyriausybės nusiteikimas vykdyti struktūrines reformas ima lėtėti, ką esą įrodo ir prieš kelias savaites priimtas ministrų kabineto sprendimas atidėti vėlesniam laikui arba išvis atsisakyti maždaug dešimtadalio iš visai kadencijai numatytų darbų.
„Tokie pakoregavimai pateisinami tik tuo atveju, jeigu sklandžiai vyktų esminių struktūrinių reformų įgyvendinimas. Nors neblogų rezultatų pavyko pasiekti pernai pavasarį, kai buvo priimti reikšmingi sprendimai dėl naujo Darbo kodekso, valstybinių universitetų tinklo optimizavimo, miškų urėdijų ir griežtesnės alkoholio kontrolės, vėliau sisteminių permainų procesas labai sulėtėjo ar net visiškai išsisėmė. Šiuo metu Seimas skęsta vidinėse partijų rietenose, užsiima nereikšmingomis parlamentinėmis komisijomis ir net šališkų interesų tenkinimu. Todėl politikai negali sutelkti dėmesio esminiams klausimams, tokiems kaip mokesčių, pensijų, valstybės tarnybos reformos ar institucinės sandaros pertvarkymas“, – VŽ sakė Vitalis Nakrošis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
