Rusijos atsakas į Vakarų bausmę: akis už akį
Penktadienį pažiro naujienų apie išsiuntimus, o Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, apie didžiausią skaičių iš Rusijos išsiunčiamų 60 JAV diplomatų pranešė dar ketvirtadienio vakarą.
„Šiuo metu JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas yra iškviečiamas į mūsų užsienio reikalų ministeriją, kur mano pavaduotojas jam paaiškins šių mūsų atsakomųjų priemonių turinį", – ketvirtadienį sakė p. Lavrovas.
„Atsakomosios priemonės bus „veidrodinės ir ne tik“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Lavrovas sakė, kad 60 JAV diplomatų paskelbiam „persona non grata“ ir turės palikti šalį iki balandžio 5 d. JAV konsulatas Sankt Peterburge turės būti uždarytas per dvi dienas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pažymėjo, kad kitos valstybės sulauks simetrinio atsako į savo paskelbtas priemones. VŽ primena, kad Lietuva išsiuntė 3 Rusijos diplomatus.
Iškvietimų diena
Penktadienį ir Lietuva sulaukė žinios, kad su Maskva teks atsisveikinti tokiam pačiam kiekiui diplomatų - VŽ rašė, kad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius informavo, kad iš Maskvos išsiunčiami trys Lietuvos ambasados darbuotojai, jų paprašyta palikti šalį per savaitę.
Vokietija pranešė, kad Rusija išprašo jos 4 diplomatus. „Ši žinia iš Maskvos nenustebino, – Vokietijos užsienio reikalų ministrą Heiko Maasą cituoja „Spiegel“. – Nepaisant to, net ir esant tokiai situacijai, esame pasiruošę palaikyti dialogą su Rusija ir sieksime dirbti vardan saugumo Europoje ir konstruktyvių santykių ateityje tarp mūsų šalių.“
Penktadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją vyko daugybė užsienio šalių ambasadų atstovų, kurie išklausė žinias, kiek kam teks išsiųsti savo diplomatų. „Reuters“ užfiksavo atvykstančius dar ir Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Kroatijos, Nyderlandų, Švedijos, Belgijos, Čekijos, Australijos, Latvijos ir Estijos atstovus.
Gresia finansinės sankcijos
Rusijos pareigūnai teigė, kad Maskva kelias dienas tylėjo dėl atsakomųjų priemonių paskelbimo, nes nenorėjo toliau eskaluoti situacijos. Rusija tikina, kad išsiunčiami diplomatai buvo kruopščiai atrinkti, kad tai nesugriautų ateities bendradarbiavimo ryšių.
Maskvai jau turėtų būti neramu ir dėl galimų finansinių sankcijų, kurias, manoma, svarsto Jungtinė Karalystė. Jeigu tai pasitvirtintų, Vladimirui Putinui, Rusijos prezidentui, tektų susidurti su keblumais įgyvendinant ekonomines reformas, kurias jis prisižadėjo tautai.
Toks Rusijos veiksmas buvo išprovokuotas beprecedenčio Europos Sąjungos ir NATO aljanso sąjungininkių palaikymo JK, kuri yra įsitikinusi, kad dėl buvusio Rusijos agento ir jo dukros nunuodijimo atsakinga Rusija. Ketvirtadienį pranešta, kad Julijos Skripal būklė pagerėjo, ji ėmė kalbėti, tačiau p. Skripalis lieka kritinės, nors stabilios būklės.
Londonas ne kartą teigė, kad Rusija yra atsakinga už išpuolį, nes vienintelė turėjo prieigą prie medžiagos, kuri panaudota pasikėsinime, turėjo motyvą ir tokių pasikėsinimų istoriją. Rusija kaltinimus ir toliau uoliai neigia. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pavadino jo šaliai metamus kaltinimus „pasaulinio masto melagyste“ ir apkaltino JK įsivėlus į „teisinį nihilizmą“.
Šią savaitę daugiau nei 20 ES ir NATO šalių išsiuntė per 150 Rusijos diplomatų, kurie, kaip teigiama, buvo po priedanga gyvenę Rusijos agentai. Tai didžiausia išgintų Rusijos diplomatų banga nuo sovietų laikų.
[infogram id="c60edb27-5111-4ded-bcad-e9fead47b6cb" prefix="qwn" format="interactive" title="Žemėlapis"]
