Valdantieji neskuba uždrausti valstybės įmonėms teikti paramą
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje planuota priimti atitinkamas dar praėjusių metų pradžioje pasiūlytas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas. Jų priėmimas dėl įvairių priežasčių buvo atidedamas jau kelis kartus.
Taip buvo pasielgta ir šį ketvirtadienį – ryte tvirtinant dienos darbotvarkę valdančiųjų valstiečių-žaliųjų atstovas Kęstutis Smirnovas, vadovaujantis Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai, pasiūlė išbraukti balsavimą dėl šios pataisos priėmimo, nes esą „reikia dar laiko, norint įsigilinti į tas problemas, kurias gali sukelti labdaros ir paramos teikimo uždraudimas valstybinėms įmonėms bei esminis šios tvarkos pakeitimas“.
Balsų dauguma Seimo nariai nusprendė paremti p. Smirnovo pasiūlymą. Už buvo 78 parlamentarai, prieš 30, susilaikė 5. Už balsavo visi valdančiosios koalicijos nariai, taip pat opoziciniai socialdemokratai ir „tvarkiečiai“, dauguma opozicinių liberalų, prieš ir susilaikė tik opoziciniai konservatoriai bei vienas kitas kitų frakcijų atstovas.
Konservatorių frakcijos narė Ingrida Šimonytė, vadovaujanti Seimo Audito komitetui, apgailestavo dėl tokios parlamentarų daugumos pozicijos: „Gal jau kokį penktą kartą yra išbraukiamas šio klausimo priėmimas. Gal pagaliau reikėtų galutinai šiuo klausimu apsispręsti ir pateikti savo pasiūlymus šiam projektui, jeigu jie išvis yra, nes tai jau kvepia Statuto pažeidimu.“
Audito komitetas ketvirtadienį išplatintame pranešime priminė, kad diskusijos dėl Labdaros ir paramos įstatymo pataisų, numatančių draudimą valstybės ir savivaldybės įmonėms teikti paramą, vyko visus 2017 metus. „Seimo Audito komitetas atliko išsamią analizę ir susistemino įmonių pateiktus bei viešai prieinamus duomenis apie teiktą paramą ir nustatė, kad savivaldybių valdomos įmonės 2017 m. paramai skyrė 793.249 Eur, o valstybės valdomos – 954.120 Eur. Visos šios lėšos galėjo patekti į valstybės ir savivaldybių biudžetus per šių įmonių mokamus dividendus, tačiau buvo tiesiogiai paskirtos konkretiems paramos gavėjams. Pateikti duomenys kelia abejonių, ar visais atvejais parama suteikta visuomenei naudingiems tikslams“, – rašoma pranešime.
„Pastebėtina, kad savivaldybės valdomos įmonės teikė paramą net ir tada, kai veikla buvo vykdoma nuostolingai, taip pat visiškai nėra aišku, kaip atrenkami paramos gavėjai, kodėl vienas ir tas pats gavėjas gauna paramą keletą kartų iš eilės ir pan. Galiausiai dalis tiek valstybės, tiek savivaldybių valdomų įmonių nevykdo įstatymo nustatytos prievolės viešinti informaciją apie paramos teikimą“, – priduriama jame.
Valdančiųjų atstovai tikina, kad prie šio projekto bus sugrįžta iškart po Velykų švenčių, nes ir Vyriausybė esą pritaria pasiūlymui valstybės ir savivaldybių įmonėms apriboti paramos teikimą. Tačiau neneigiama, kad projekte dar galimos pataisos, kurios numatytų išimtis iš absoliutaus draudimo tokioms įmonėms teikti paramą.
Pagal esamą projektą numatyta, kad tam tikrą dalį pelno valstybės ir savivaldybių įmonės gali pervesti ne tiesiogiai paramos gavėjams, bet nepriklausomiems labdaros fondams.
Pernai priimtu nutarimu Vyriausybė nustatė, kad valstybės valdomoms bendrovėms nustatomos 0,5 mln. Eur paramos „lubos“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra kritikavusi valstybės kontroliuojamų įmonių paramos skyrimą ir tvirtino, jog lėšos turėtų keliauti tik į biudžetą.
