Žvalgybos tarnybos: Rusija itin domisi artėjančiais Lietuvos prezidento rinkimais

Kremlius siekia dominuoti

„Nors 2017 m. Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną“, – rašoma pirmadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

Kartu joje pabrėžiama, kad aktyvūs tiek pačios Lietuvos, tiek ir jos partnerių NATO veiksmai mažina tikimybę, kad Rusija galėtų panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes: „NATO saugumo stiprinimo priemonės, pirmiausia – didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai, sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.“

Nurodoma, kad pernai didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kėlė Rusijos žvalgybos tarnybos, kurios rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką“. „Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai“, – teigiama ataskaitoje.

„Kremliaus politiką remiančių politinių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išlieka nedidelė, bet Rusija jų aktyvistais siekia pasinaudoti savo ideologinei politikai įgyvendinti ir jai palankiai propagandai skleisti.

2017 m. Lietuvoje veikiantys Rusijos įtakos sklaidai palankūs judėjimai bandė konsoliduotis, rengė protesto akcijas, per kurias skelbė tikrovės neatitinkančius pareiškimus ir siekė atkreipti Lietuvos žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį“, – teigia VSD ir AOTD.

„Tikėtina, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijose“, – įspėja žvalgybos tarnybos.

Trečdalis diplomatų susiję su rusų žvalgyba

Kremlius savo žvalgybinės veiklos priedangai, anot dokumento, aktyviai naudojasi Rusijos diplomatinėmis atstovybėmis Lietuvoje. „Šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje“, – tvirtinama ataskaitoje.

Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos taikinius renkasi ir savo valstybės teritorijoje – tarp joje besilankančių ar dirbančių Lietuvos verslininkų, diplomatų, teisėsaugos ir valstybės institucijų tarnautojų, kitų politinių ir verslo ryšių turinčių Lietuvos piliečių. „Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos domisi net ir didesnių žvalgybinių galimybių ar prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčiais Lietuvos piliečiais, kurie į Rusiją vyksta asmeniniais tikslais“, – rašo Lietuvos žvalgybos tarnybos.

Atkreipiamas dėmesys, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje“.

Ataskaitoje nurodoma, kad pernai buvo sulaikyti trys Lietuvos piliečiai, įtariami šnipinėjimu Rusijai: „Pirminė informacija apie šiuos šnipus buvo surinkta tiriant 2014 m. Lietuvoje sulaikyto šnipinėjimu įtariamo Lietuvos kariuomenės karininko Sergejaus Pušino ir Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Sergejaus Moisejenko atvejį.“ Du iš trijų gruodį sulaikytųjų – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės civilis tarnautojas ir KOP atsargos karininkas, turintis leidimą gyventi Rusijoje. Sulaikytieji rinko viešai neprieinamą informaciją apie KOP.

Vykdo ir kitą aktyvią veiklą

Dokumente pabrėžiama, kad didžioji dalis pernai nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Daugiausia, pasak ataskaitos, veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Be to, pastebimas naujas reiškinys – didelio masto kenkėjiškų „ransomware“ programų paplitimas. Kol kas, anot VSD ir AOTD, „tai nepadarė didelės žalos Lietuvai, bet ateityje ją gali daryti“.

„Rusija veikė prieš Lietuvą ir kitomis priemonėmis, pvz., vykdydama agresyvią informacinę ir ideologinę politiką, plėtodama istorijos politikos projektus. Nors Rusijos politiką remiančių organizacijų ir

judėjimų įtaka Lietuvoje išliko nedidelė, Rusija siekė pasinaudoti jų aktyvistais savo ideologinei politikai įgyvendinti ir propagandai skleisti“, – teigia žvalgybos tarnybos. Jos taip pat priduria, kad „auga Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai“.

VSD ir AOTD konstatuoja, kad Rusija ir toliau įvairiomis priemonėmis siekia dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Tačiau, „nepaisant aktyvių Rusijos pastangų, jai nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų tinklais“.

Ataskaitoje skiriamas dėmesys ir kaimyninei Baltarusijai, kurios „priklausomybė nuo Rusijos didėja ir ji išlieka kaip rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Pabrėžiama, kad baltarusiai kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“, nesilaikydami tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų, spartino Astravo atominės elektrinės statybas.

VSD ir AOTD ataskaitoje nurodoma, kad „terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išliko žemas, bet terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, tai turėjo neigiamos įtakos Lietuvos sąjungininkų saugumui“.

Visą dokumentą skaitykite čia.

Tokią bendrą ataskaitą abi specialiosios tarnybos skelbia nuo 2015-ųjų. Ataskaita jau paskelbta internete, o vėliau ją spaudos konferencijoje komentuos VSD ir AOTD vadovai Darius Jauniškis ir Remigijus Baltrėnas.