VSD ir KAM: šalyje – vis daugiau mėginimų investuoti iš Rusijos ir Baltarusijos
Dokumente rašoma, kad nustatoma vis daugiau atvejų, kai investuoti Lietuvoje siekia užsienio investiciniai fondai ir ES registruoti juridiniai subjektai, kurių galutiniai naudos gavėjai nėra žinomi. Siekiant nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokesčių naštą, dažnai taikomos verslo valdymo schemos per lengvatinio apmokestinimo zonose registruotus juridinius asmenis.
Žvalgybos tarnybos: Rusija itin domisi artėjančiais Lietuvos prezidento rinkimais
Žvalgybos ataskaita: Baltarusijos KGB taikinys – verslo bendruomenė
„2017 m. buvo nustatyta atvejų, kai pasinaudodami šiomis schemomis Lietuvoje siekė investuoti užsienio fondai ir įmonės, turintys sąsajų su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais bei įmonėmis. Kai kurie iš jų siekė gauti teigiamas Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos išvadas“, – sakoma ataskaitoje.
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad pernai priimti bankų įstatymo pakeitimai sudarė galimybę Lietuvoje steigti specializuotus bankus, o tuo aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų (fintech) įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų.
Riziką nacionaliniam saugumui kėlė ir Lietuvoje registruotų įmonių, bendradarbiaujančių su Rusijos verslo subjektais, turinčiais tiesioginių sąsajų su šios šalies karinės pramoninės kompleksu, veikla.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas ataskaitoje išskiria ir transporto sektorių. Pažymima, kad pernai protekcionistinė Rusijos transporto politika Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atžvilgiu iš esmės nesikeitė ir išliko viena pagrindinių galimo poveikio priemonių, sprendžiant Rusijai svarbius geopolitinius klausimus.
„Kremlius siekia nukreipti Rusijos įmonių krovinius iš Baltijos valstybių į Rusijos jūrų uostus, sumažinti geležinkelio krovinių tranzitą per Lietuvą. Rusija taip pat spaudžia Baltarusiją nukreipti savo krovinius į Rusijos jūrų uostus, nepaisydama ekonominio tokio sprendimo nepagrįstumo. Nors diskriminaciniai Rusijos veiksmai tiesioginės įtakos Lietuvos transporto sektoriui neturėjo, jais yra manipuliuojama siekiant paveikti regiono šalių tarpusavio santykius ir strateginių projektų įgyvendinimą“, – rašoma pateiktame dokumente.
