Pusė ES valstybių išsiunčia Rusijos diplomatus, Lietuva nepageidaujamais paskelbė tris, JAV – 60
Lietuvos URM pranešime teigiama, kad kovo pradžioje įvykęs buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje (JK) esančiame Solsberio mieste, kurio metu nukentėjo dar beveik 20 asmenų – tai pirmasis atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje panaudojamas cheminis ginklas. ES lyderiai praėjusią savaitę pareiškė, jog pritaria JK vertinimui, kad Rusija yra atsakinga už šį išpuolį, ir kad nedvejodama palaiko JK šio sunkaus iššūkio bendram saugumui akivaizdoje.
Skelbiama, kad išsiųsdamos su diplomato statusu nesuderinama veikla užsiimančius asmenis JK solidarumą reiškiančios šalys siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai.
URM taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis, numatančiomis tokią sankciją už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupciją ir pinigų plovimą (vadinamuoju Magnickio įstatymu). URM, remdamasi atsakingų Lietuvos institucijų rekomendacija bei atitinkamais sąjungininkų veiksmais, kreipiasi ir į Migracijos departamentą, siūlydama uždrausti dar 23 asmenims atvykti į Lietuvą dėl galimos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Iškvietė vienu metu
Kaip VŽ jau skelbė, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje pirmadienį buvo iškviesti Rusijos ambasadoriai. Diplomatijos praktikoje diplomatų išsiuntimas tai yra gana retas ir griežtas sprendimas.
Apie išsiunčiamus diplomatus skelbia ir kitos Vakarų valstybės. Berlynas iš šalies išsiunčia keturis Rusijos diplomatus. Apie tai informuoja „Sueddeutsche Zeitung“. Šią informaciją socialiniame tinkle „Twitter“ patvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
Donaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, pirmadienį pranešė, kad iš viso 14 ES valstybių nusprendė išsiųsti Rusijos diplomatus. Jis pažymėjo, kad papildomos priemonės, tarp jų ir tolimesni išsiuntimai, nėra atmetami per artimiausias dienas ar savaites.
Tuo metu JAV paskelbė apie 60 diplomatų išsiuntimą. Skelbiama, kad iš Amerikos bus išsiųsta ir 12 žvalgybos darbuotojų, dirbančių Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Jau anksčiau Londonas iš šalies išsiuntė 23 Rusijos diplomatus.
Prie Rusijos baudėjų jungiasi ir Kanada, pranešusi, kad išsiunčia 4 diplomatus. Taip pat reaguoja ir Ukraina, išsiunčianti 13 rusų.
[infogram id="980bb4df-680a-488b-b17c-f17a315a4c36" prefix="ZRd" format="interactive" title="Kas kiek diplomatų išmetė"]
Rusija ruošiasi atsakui
Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas, pirmadienį komentuodamas žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl šalies diplomatų išsiuntimo iš įvairių Europos ir Amerikos valstybių, žadėjo reaguoti, taikant „veidrodinį“ principą. Jis teigė, kad Užsienio reikalų ministerija analizuoja situaciją ir pateiks siūlymus prezidentui Vladimirui Putinui, kuris priims galutinį sprendimą.
Anatolijus Antonovas, Rusijos ambasadorius JAV, pareiškė, kad Vašingtono sprendimas išsiųsti 60 rusų diplomatų naikina tai, kas liko iš Rusijos ir JAV ryšių, pridūrė, kad Vašingtonas turės prisiimti atsakomybę už pasekmes. Jis amerikiečių reakciją pavadino nepagrįsta ir provokuojančia, pažadėjo, kad Maskva sureaguos „tinkamai“.
Politologė: tai yra retas, radikalus veiksmas
Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorė, sako, kad diplomatų išsiuntimas yra valstybių praktika, skirta pademonstruoti savo nepasitenkinimą tam tikrais veiksmais. Anot jos, diplomatijos kontekste tai pakankamai radikalus sprendimas ir aiškus parodymas, kad santykiai tarp abiejų pusių yra blogi.
„Įprasta, kad tuomet yra taikomi atsakomieji veiksmai, tai yra tarsi ritualas – jūs išsiuntėte ir mes išsiuntėme. Kartais viskas grįžta į pradinę stadiją, bet šiuo atveju viskas tikriausiai negrįš į normalią būklę“, – VŽ sakė ji.
Politologė teigia, kad savarankiškai Lietuva yra išsiuntusi ne vieną diplomatą ir tai dažniausiai yra susiję su šnipinėjimu, tačiau tai nėra visuotinis reiškinys. ES mastu, kolektyvinis tokių veiksmų derinimas yra beprecedentis.
„Žiūrėsime, kaip Maskva sureaguos. Nemažai Lietuvos diplomatinių atstovybių veiklos yra susiję su konsulinėmis veiklomis – vizų išdavimu. Dažniausiai ši dalis irgi stipriai nukenčia, o tai reiškia, kad nuo to nukentės ir patys Rusijos piliečiai, kurie norės išvykti į užsienį“, – kalbėjo p. Jakniūnaitė.
Dalies Lietuvos diplomatinio personalo Rusijoje dirba specialioje Kaliningrado tranzito schemoje, dėl kurios buvo išsiderėta dar Lietuvai stojant į ES.
VŽ jau rašė, kad praėjusią savaitę Briuselyje vykusios Europos Vadovų Tarybos metu Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė, sakė, kad Lietuva svarsto apie Rusijos žvalgybai dirbančių asmenų išsiuntimą.
„Priemonės gali būti įvairios, tame tarpe ir atskirų, ypač mūsų identifikuotų žvalgybos pareigūnų, išsiuntimas iš šalies. Taip pat Magnickio sąrašo nacionalinis išplėtimas. Priemonių yra įvairių“, - kalbėjo p. Grybauskaitė.
Bendra ES reakcija į p. Skripalio apnuodijimą buvo viena iš pagrindinių ES lyderių susitikimo temų.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
