Seimas susiginčijo, ar reikalinga speciali komisija padėčiai žemės ūkyje

Ginčai dėl to, ar tokį tyrimą pavesti specialiai komisijai, ar KRK, tęsis ir toliau. Seimas ketvirtadienį vos vieno balso persvara nusprendė laukti paties KRK nuomonės, ar toks tyrimas tikrai turi būti atliktas. Opozicija siekia, kad tokią nuomonę pateiktų jos dominuojamas Seimo Audito komitetas, tačiau valdantieji su tuo nesutiko.

Ketvirtadienio plenariniame posėdyje buvo toliau svarstomas prieš kelias savaites Seimo opozicinių frakcijų pateiktas pasiūlymas sudaryti specialią laikinąją tyrimo komisiją, kuri, be kita ko, turėtų išnagrinėti „pastaruoju metu ypač išryškėjusią žemės užgrobimo ir koncentracijos vienose rankose problemą“.

Gabrielius Landsbergis, opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis, pažymėjo, kad per pastarąjį pusmetį iškilo labai daug klausimų dėl žemės ūkio padėties šalyje, ir net menkai šia sritimi iki šiol besidomėję politikai tapo jos žinovais.

„Tie, kas yra susidūrę su istorija, žino, kas yra baudžiava. Atidirbinėjimas pono dvarui. Šiandien tai vyksta Lietuvoje tuo pačiu principu“, – kalbėjo p. Landsbergis, pažymėjęs, kad klausimų kelia ir trąšų rinka, žemės ūkio kreditavimas ir kitos problemos.

Opozicija nė neslepia, kad vienas pagrindinių šio tyrimo uždavinių – išsiaiškinti valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio verslo, pirmiausia „Agrokoncerno“, peripetijas.

Nors valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pritarė šiai opozicijos iniciatyvai, prieš pat ketvirtadienio posėdį nusprendė, kad atskiros laikinosios komisijos burti tam nereikia, nes į tuos pačius iškeltus klausimus esą gali atsakyti ir KRK, vadovaujamas valstiečio žaliojo Andriejaus Stančiko.

„Frakcija siūlo nekurti atskiros komisijos, o įgaliojimus suteikti Kaimo reikalų komitetui. Čia dirbantys Seimo nariai turi pakankamai žinių ir kompetencijos, todėl nagrinės visų šakų problemas, o ne atskirų asmenų ar įmonių. Todėl dėmesys kryps žuvininkystės, Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, žemės įsigijimo, įskaitant perinamuoju laikotarpiu vykdomą užsienio kapitalo įmonių, taip pat žemės nuosavybės teisių atkūrimo metu padarytų sprendimų pasekmes ir kitas sritis“, – ketvirtadienį sakė KRK pirmininkas.

Jam pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis: „Komitetai gali sėkmingai vykdyti parlamentinę kontrolę, nes kurti begalines komisijas yra tiesiog neracionalu. Komitetai visada turi būti skatinami domėtis visais klausimais ir visais svarbiausiais reiškiniais, vykdyti parlamentinę savo sričių kontrolę, daryti išvadas, kad būtų galima racionaliau nustatyti valstybės vykdomą politiką atitinkamu klausimu. Dėl „Agrokoncerno“, manau, opozicija labai teisingai pasielgė – kreipėsi į atitinkamas institucijas ir paklausė dėl jo veiklos. Iš kai kurių institucijų jau, kaip žinoma, yra gauti atsakymai, kad pažeidimų nenustatyta. Iš kitų atsakymų dar laukiama.“

Ketvirtadienio plenariniame posėdyje buvo pristatyta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė, kad laikinoji tyrimo komisija neturi būti buriama, nes į visus su padėtimi žemės ūkyje susijusius klausimus gali atsakyti KRK. Seimas pritarė tokiai nuostatai ir 53 Seimo nariams iš 105-ių balsavusiųjų pavedė KRK per kelias dienas pateikti savo išvadas, ar turi būti atliekamas tyrimas opozicijos inicijuotais klausimais.

Opozicija siūlė tokį tyrimą pavesti atlikti ne KRK, bet konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamam Audito komitetui. Opozicija taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas vis dėlto pasirinkti KRK priimtas vos vieno balso persvara.

Tačiau valdantieji, pasirėmę teisininkų išvada, atmetė tokius priekaištus ir nesutiko perbalsuoti šio klausimo.

Tad dabar bus laukiama KRK nuomonės dėl pasiūlymo atlikti tyrimą žemės ūkio sektoriuje. Jeigu kitą savaitę ar vėliau priimtu Seimo sprendimu būtų pavesta tokį tyrimą atlikti, KRK arba specialioji komisija turėtų iš viso atsakyti į 26 klausimus. Siūloma kartu su išvadomis pateikti pasiūlymus dėl esminės šalies žemės ūkio politikos nuostatų peržiūros, siekiant išvaduoti smulkiuosius šeimos ūkius ir nepriklausomas žemės ūkio bendroves iš stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimo, taip pat priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkyje bus išvengiama žemės koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose, o jau susiformavusios koncentracijos viršijančios nustatytą 500 ha ribą nepažeidžiant laisvos rinkos principų, būtų pertvarkomos į ūkius, kurie neviršija šios ribos.

Taip pat turėtų būti pasiūlytos ir priemonės, kurių įgyvendinimas leistų apsaugoti ūkininkus nuo dominuojančią padėtį trąšų ir sėklų tiekimo, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo rinkose užimančių subjektų diktato bei priemones, kurių įgyvendinimas skolos vekselių finansinį mechanizmą priartintų prie komercinių bankų skolinimo standartų.