Išsipūtusi ir neefektyvi verslo priežiūra valstybei kainuoja šimtus milijonų
Tai trečiadienį paskelbtose išvadose konstatuoja Valstybės kontrolė (VK), atlikusi valstybinį auditą „Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“.
Audituota Ūkio ministerija ir 57 ūkio subjektų priežiūrą atliekančios institucijos, iš kurių vieną sudaro 8 regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, ir vieną – 10 teritorinių darbo biržų. Taigi, iš viso Lietuvoje yra 73 juridiniai asmenys, užsiimantys verslo priežiūra.
„Neskaičiuojama, kiek valstybei kainuoja verslo priežiūra, todėl, auditorių skaičiavimais, atliktais pagal institucijų pateiktus duomenis, 2016 ir 2017 m. tam buvo panaudota atitinkamai 229 ir 233 mln. Eur“, – rašoma VK išvadose.
Plačiau apie VK paskelbtas išvadas skaitykite ČIA.
Taip pat konstatuojama, kad „ministerijos nevertina valdymo srityje veikiančių institucijų vykdomos priežiūros efektyvumo – 36% institucijų neįdiegusios veiklos efektyvumo vertinimo rodiklių, 37% neatsiskaito už priežiūros veiklą taip, kaip yra reikalaujama, 71% institucijų nėra vertinusios verslo priežiūros poveikio visuomenei, 52% institucijų lėšas planuoja bendrai visai veiklai, neplanuojant lėšų verslo priežiūros“.
VK priekaištauja Ūkio ministerijai, kad ši neturi duomenų, kuri leistų įvertinti sistemos būklę.
Bent kelios iš eilės Vyriausybės deklaravo savo siekį mažinti verslą prižiūrinčių institucijų kiekį, konsoliduoti jas. Tačiau šis procesas, valstybės auditorių duomenimis, vyksta sunkiai. Pateikiamas 2012-2016 m. kadencijos pavyzdys: „Vykdytas konsolidavimas buvo orientuotas į priežiūros institucijų skaičiaus mažinimą, tik žmogiškųjų ir finansinių išteklių, bet ne bendrųjų kaštų mažinimą, ne priežiūros veiklos gerinimą, todėl nepasiektas tikslas sumažinti priežiūros kaštus neprarandant kokybės. Institucijų sumažėjo šešiomis, nors planuota sumažinti 38-iomis.“
Šis procesas kiek paspartėjo Lietuvai siekiant šiemet įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kuri dar prieš kelerius metus pažėrė pastabų, kad „rengiant konsolidavimo planą nebuvo keliamas principinis klausimas – kokių priežiūros funkcijų reikia valstybei ir kas jas vykdys“.
VK pateikė Vyriausybei kelias rekomendacijas, kurios, auditorių nuomone, padėtų efektyviau ir sparčiau spręsti verslo priežiūros institucijų sistemos pertvarkos klausimus. Tarp tokių rekomendacijų – paskirti reikiamą instituciją arba suteikti atitinkamus įgaliojimus Ūkio ministerijai, kad ši labiau koordinuotų verslo priežiūros politikos įgyvendinimą.
Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, pradedama darbą 2016-ųjų pabaigoje, deklaravo ketinanti per ketverius kadencijos metus nuo daugiau kaip 50-ties iki maždaug trijų dešimčių sumažinti verslo priežiūros institucijų skaičių. Tačiau kai kurie projektai jau stringa. Pvz., paskelbta, kad atsisakoma ilgą laiką puoselėtos minties į vieną instituciją sujungti Kainų komisiją, Energetikos inspekciją ir Ryšių reguliavimo tarnybą. Pastaroji liks nepriklausoma, o Kainų komisija ir Energetikos inspekcija turėtų būti sujungtos į vieną.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus svarstomas pasiūlymas Civilinės saugos administraciją su Lietuvos transporto saugos administracija.
