Mažiau verslo priežiūros – daugiau savireguliacijos

Ryšių reguliavimo tarnybos būstinė Vilniuje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės kontrolės (VK) atliktas verslo priežiūros įstaigų auditas parodė, kad valstybė iki šiol neskaičiuoja, kiek jai tai kainuoja, o ministerijos nevertina valdymo srityje veikiančių institucijų vykdomos priežiūros efektyvumo. Išvadoje siūloma, kad valstybė turėtų išlaikyti tas kontrolės sritis, kurių nepriežiūra keltų tiesioginio pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai grėsmę, tarp jų sveikatos, maisto, statybų sektoriai. Kitas sritis siūloma patikėti verslo savireguliacijai ar išvis jų priežiūros atsisakyti.

Lietuvoje verslą šiuo metu prižiūri 56 institucijos, nuo kurių veiklos ir vadovų valios priklauso, ar yra mažinamos biurokratinės kliūtys, pertekliniai reikalavimai, administracinė ir kita reguliavimo našta verslui. Verslą, nepriklausomai nuo jo srities, nuolat prižiūri ne tik atitinkamos priežiūros institucijos, pvz., aplinkos, techninės ir infrastruktūros (statybos), transportavimo, ne maisto produktų ar maisto saugos, bet ir institucijos, besirūpinančios vartotojų teisėmis, darbo sauga ir sveikata, valstybės pajamomis.

Netgi po audito VK negalėjo pateikti, kiek minėtame sektoriuje dirba žmonių, Pasirodo, to nežino ir Ūkio ministerija, kuri formaliai atsako už verslo priežiūros sektoriaus politikos formavimą. Negana to, šiandien neskaičiuojama ir kiek valstybei kainuoja verslo priežiūra. Tik auditoriams suskaičiavus pagal institucijų pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad 2016 ir 2017 m. (atitinkamai pagal 42 ir 40 institucijų) jų veiklai panaudota atitinkamai 229 ir 233 mln. Eur mokesčių mokėtojų pinigų.