Bendros ES nuomonės dėl vasaros laiko dar teks palaukti

Lietuvos valdžios atstovai tvirtina, kad net ir kelioms ES valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, keliant šį klausimą, Europos Komisija (EK) privalės pateikti savo nuomonę, ar turi būti peržiūrėta neriboto galiojimo visai Bendrijai privaloma direktyva dėl vasaros laiko taikymo.

Vicekancleris aiškinosi situaciją

Pirmadienį Vyriausybės rūmuose surengtas įvairių žinybų atstovų pasitarimas dėl ES direktyvos dėl vasaros laiko taikymo.

Pasitarimui vadovavęs Deividas Matulionis, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, VŽ sakė, kad „šio susitikimo metu buvo apibendrinta turima informacija ir surinkta medžiaga apie tai, kokia yra situacija šiuo klausimu – kur esame ir ką reikia toliau daryti.“

Anot p. Matulionio, Užsienio reikalų ministerija pasitarimo metu pateikė per Lietuvos ambasadas ES valstybėse surinktą informaciją apie visų kitų 27 bendrijos šalių vyriausybių požiūrį į dukart per metus vykdomą laikrodžių sukiojimą. „Paaiškėjo, kad be Lietuvos yra šešios ES valstybės, kurios irgi didesniu ar mažesniu mastu keltų tokį klausimą“, – sakė vicekancleris, nesutikęs išvardinti šių šalių. Iš viešosios erdvės yra žinoma, kad dėl laikrodžių sukiojimo būtinybės abejonių yra pareiškusios Suomija, Estija, Lenkija.

„Dauguma šalių pareiškė indiferentišką nuomonę šiuo klausimu, o viena kita gana aiškiai pasisakė už esamos tvarkos išsaugojimą“, – teigė p. Matulionis.

Tad jis sutiko, kad absoliučiai daugumai ES valstybių nėra įdomus ir aktualus klausimas dėl sezoninio laiko įvedimo visos Bendrijos mastu. Be to, tarp tų, kurios palaikytų Lietuvos poziciją šiuo klausimu, nėra nei vienos didesnės ar įtakingos ES valstybės. Ponas Matulionis nepaneigė, kad kol nėra tokios didesnės valstybės, kuri gana aiškiai abejotų esama sezoninio laiko taikymo tvarka, negali būti nė kalbos, kad visos ES mastu ši tvarka būtų atšaukta ar pakeista.

„Esame tik ilgo kelio pradžioje“

„Kita vertus, jeigu atitinkamą poziciją pareikš net ir tos kelios šalys, EK turės pradėti diskusijas ir pateikti savo atsakymą. O prasidėjus diskusijai prie valstybių, kurios kelia šį klausimą, gali prisijungti ir daugiau šalių, kurios kol kas yra abejingos dėl to. Tuo labiau, kad yra ir Europos Parlamento rezoliucija šiuo klausimu – rekomenduoti EK inicijuoti diskusiją dėl sezoninio laikrodžių sukinėjimo, kruopščiai išnagrinėti šią problemą ir, esant būtinybei, atsisakyti sezoninio laiko“, – kalbėjo vicekancleris.

Jis VŽ pranešė, kad Vyriausybė kol kas nėra išsiuntusi EK skirto laiško, kurioje išsakytas siūlymas atsisakyti šios daugelį metų galiojančios sezoninio laiko kaitaliojimo praktikos. „Taip, formalus sprendimas parengti tokį laišką jau buvo priimtas prieš porą mėnesių, bet visą šį laiką buvo renkama informacija, rengiami argumentai. Artimiausiomis dienomis susisiekimo ministras tokį laišką turėtų išsiųsti į Briuselį, – teigė p. Matulionis. – Bet kuriuo atveju esame tik kelio pradžioje ir, matyt, dar ilgokai užtruks šio klausimo nagrinėjimas ir visos ES apsisprendimas, ar ir toliau taikyti sezoninį laiką.“ 

Argumentų turi abi pusės

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė nuo savo darbo pradžios deklaruoja norą su EK susitarti dėl sezoninio laiko taikymo atsisakymo. Seimo pernai rudenį priimtoje rezoliucijoje Vyriausybė irgi skatinama tai padaryti.

ES nuo 2001 m. galioja visai Bendrijai privaloma, neriboto galiojimo direktyva dėl sezoninio laiko taikymo. Kasmet paskutinį kovo sekmadienį yra įvedamas vasaros laikas, kuris galioja iki spalio pabaigos, kai jis atšaukiamas.

Šį sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku vėl bus įvestas vasaros laikas – laikrodžius reikės pasukti vieną valandą į priekį.

Sezoninio laiko šalininkai tvirtina, kad taip yra protingiau išnaudojamas šviesusis paros metas ypač vidutinėse platumose, kur gyvena daugiausiai žmonių. Priešininkai vardija argumentus, kad nemenka dalis visuomenės sunkiai pripranta prie naujo laiko, dėl ko patiriamas stresas ir kyla kitokių sveikatos problemų.