Valstybės kontrolė: yra per daug įstatymų, neužtikrinta jų vykdymo priežiūra

Tai konstatavo Valstybės kontrolė (VK), atlikusi Lietuvoje veikiančio teisinio reguliavimo auditą.

Valstybės auditoriai išanalizavo pastarųjų keturių kadencijų Seimų darbą, taip pat nuo 2004 m. buvusių Vyriausybių veiklą įstatymų bei poįstatyminių aktų leidybos srityje.

„Lietuvoje galioja daugiau nei 84.000 teisės aktų, bet per pastaruosius trejus metus valstybės institucijos atliko tik 47-iuose (0,06%) teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną. Teisės instituto vertinimu, „beveik visais atvejais teisinio reguliavimo stebėsena atliekama tik formaliai, bet ne siekiant išsiaiškinti tikrąjį, realų teisės akto poveikį. Stebėseną atliko tik 11% valstybės institucijų, kurioms pavesta ją atlikti, ir nė viena savivaldybė“, – konstatuojama VK išvadose.

„Fragmentiškai ir nekokybiškai atliekamos teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatai nesuteikia informacijos apie esamo teisinio reguliavimo reikalingumą ir efektyvumą, o tai neleidžia laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse“, – rašoma VK pranešime spaudai apie atliktą auditą.

Pabrėžiama, kad per vienerius metus Seimui pateikiama vidutiniškai apie 700 įstatymų projektų, t. y. 2-4 kartus daugiau nei kaimyninių valstybių parlamentams – Estijos Riigikogu per metus pateikiama vidutiniškai 200 įstatymų projektų, Lenkijos Seimui – 338, Latvijos Saeimai – 417.

Per 2012-2016 m. Seime registruoti 3.779 projektai, iš jų daugiau kaip pusę (2.200) pateikė pavieniai Seimo nariai. Buvo priimta tik 30% Seimo narių ir 85% Vyriausybės teiktų projektų.

Anot VK išvados, Vyriausybė neskuba pateikti Seimui savo nuomonės dėl parlamente gimusių projektų – tik 3% išvadų pateikiama per Seimo statute numatytą 4 sav. terminą, likusieji daugiau kaip 800 projektų kur kas ilgiau laukė Vyriausybės išvadų.

Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje skubos ir ypatingos skubos tvarka priimama net apie 50% įstatymų. Kai, pvz., Estijoje skubos tvarka priimama tik apie dešimtadalis įstatymų.

„Mūsų atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje populiari praktika priimti teisės aktus skubos ir ypatingos skubos tvarka, kas turi būti daroma tik išskirtiniais ir aiškiai motyvuotais atvejais. Ši praktika neleidžia Seimo nariams aptarti visų susijusių rizikų ir įvertinti galimo reguliavimo poveikio“, – pranešime spaudai cituojamas Arūnas Dulkys, valstybės kontrolierius.

VK duomenimis, beveik 70% siūlymų svarstyti įstatymų projektus skubos ir ypatingos skubos tvarka buvo pateikta motyvuojant, kad Lietuva vėluoja perkelti Europos Sąjungos teisę: „Parengti ir priimti įstatymus, kuriais perkeliamos direktyvų nuostatos, Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, paprastai nustatomas 2 m. terminas. Be to, Lietuva į nacionalinę teisę vėlavo perkelti 54% ES direktyvų, kurių perkėlimo terminas suėjo 2014–2017 m. I pusmetį.“

VK rekomendavo Seimui Statute numatyti aiškius kriterijus, kada įstatymai gali ir turi būti svarstomi skubos tvarka. Taip pat, anot kontrolierių, svarstytinas klausimas dėl termino, per kurį Vyriausybė turi pateikti savo išvadą dėl Seimo narių teikiamų projektų.

Yra ir rekomendacijų Vyriausybei – „pertvarkyti poveikio vertinimo ir teisinio reguliavimo stebėsenos sistemas, nustatyti konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką, užtikrinti duomenų, susijusių su teisėkūros procesu, dokumentavimą, kaupimą ir sisteminimą“.