Seimas po pateikimo pritarė komisijai dėl padėties šalies žemės ūkyje

Komisijos iniciatoriai teigia, kad pastaruoju metu ypač išryškėjo žemės užgrobimo ir koncentracijos vienose rankose problema.

Gabrielius Landsbergis, šią iniciatyvą Seime pristatęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis, pažymėjo, kad per pastarąjį pusmetį iškilo labai daug klausimų dėl žemės ūkio padėties šalyje, ir net menkai šia sritimi iki šiol besidomėję politikai tapo jos žinovais.

„Tie, kas yra susidūrę su istorija, žino, kas yra baudžiava. Atidirbinėjimas pono dvarui. Šiandien tai vyksta Lietuvoje tuo pačiu principu“, – kalbėjo p. Landsbergis, pažymėjęs, kad klausimų kelia ir trąšų rinka, žemės ūkio kreditavimas ir kitos problemos. VŽ rašė, kad vienas pagrindinių šio tyrimo uždavinių – išsiaiškinti valdančiųjų valstiečių žaliųjų vadovo Ramūno Karbauskio verslo peripetijas.

Politikas antradienį pažymėjo, kad kurti specialią parlamento komisiją įkvėpė atsakymai iš Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų, kuriuose iš esmės buvo teigiama, kad tirti tokių atvejų institucijos neturi galimybių.

Kolegų konservatorių paklaustas, ar jis nori įvykdyti naują žemės reformą, panašią į tą, kurią tarpukariu vykdė Mykolas Krupavičius, p. Landsbergis akcentavo, kad pirmiausiai komisija turi nustatyti problemų mastą ir tuomet paaiškės, kokių įstatymų gali prireikti šioje srityje.

Juozui Olekui, socialdemokratų partijos frakcijos atstovui, pastebėjus, kad net jeigu komisija ir bus sudaryta, joje valdantieji vis tiek turės daugumą, p. Landsbergis tikino, kad svarbiausia yra informacijos paviešinimas ir padėties suvokimas, o ne komisijos išvados.

Specialioji komisija iš viso būtų įpareigoti atsakyti į 26 klausimus. Siūloma kartu su išvadomis pateikti pasiūlymus dėl esminės šalies žemės ūkio politikos nuostatų peržiūros, siekiant išvaduoti smulkiuosius šeimos ūkius ir nepriklausomas žemės ūkio bendroves iš stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimo, taip pat priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkyje bus išvengiama žemės koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose, o jau susiformavusios koncentracijos viršijančios nustatytą 500 ha ribą nepažeidžiant laisvos rinkos principų, būtų pertvarkomos į ūkius, kurie neviršija šios ribos.

Komisija turėtų pasiūlyti ir priemones, kurių įgyvendinimas leistų apsaugoti ūkininkus nuo dominuojančią padėtį trąšų ir sėklų tiekimo, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo rinkose užimančių subjektų diktato bei priemones, kurių įgyvendinimas skolos vekselių finansinį mechanizmą priartintų prie komercinių bankų skolinimo standartų.

Komisijos sudarymą palaikė 67 parlamentarai, 37 buvo prieš, susilaikė – 8. Individualius balsavimo rezultatus galima matyti čia.

Galutinis balsavimas dėl specialios komisijos sudarymo Seime numatytas kovo 20-ąją.