Lenkijos premjeras patvirtino: valstybę domina naftos žvalgyba Lietuvoje
„Taip, siekiame gilinti bendradarbiavimą, kalbant apie dujų transportavimą ir naftos žvalgymą“, - po susitikimo su trimis Baltijos šalių premjerais, sakė p. Morawieckis.
Baltijos šalių premjerai ir Lenkijos ministras pirmininkas taip pat kalbėjo apie bendradarbiavimą gynybos srityje, būtinybę tęsti bendrus infrastruktūros projektus bei bendrą poziciją dėl būsimo ES biudžeto.
Akcentuota, kad jis turi būti panašus arba didesnis nei iki, net ir po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES.
„Lietuvai ypač aktualu užtikrinti pakankamą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, taip pat transporto ir energetikos infrastruktūros projektų finansavimą. Suprantame, kad derybos nebus lengvos dėl „Brexito“ ir kitų naujų aplinkybių ir poreikių. Būtina siekti, kad kitame finansavimo laikotarpyje būtų išlaikomas dėmesys Sanglaudos politikai, priimti sprendimai dėl tiesioginių išmokų žemės ūkiui sulyginimo su kitomis ES šalimis. Daugiau lėšų siūlome skirti ES išorės sausumos sienos apsaugai“, – kalbėjo Saulius Skvernelis, Lietuvos ministras pirmininkas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę bei džiaugėsi progresu daugelyje sričių, visų pirma kuriant energetikos ir transporto jungtis, taip pat per Lenkiją vykdant sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais.
„Tikiu, kad galutinis sprendimas bus priimtas birželį“, - sakė p. Skvernelis.
Ministrai pirmininkai išreiškė paramą ES Rytų partnerystės politikai bei Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos narystės Bendrijoje perspektyvai.
Juris Ratas, Estijos premjeras, kalbėjo, kad būtina siekti, jog NATO pajėgos galėtų sparčiau judėti Baltijos šalių regione.
„Saugume reikia toliau integruoti gynybos resursus. Grėsmės, kurios mes turime, neišnyko, tačiau tapo tik didesnės. Karinės pratybos, kurios vyksta greta, yra didelė grėsmė mums“, - teigė Maris Kučinskis, Latvijos ministras pirmininkas, akcentavęs ir hibridinius pavojus bei informacinių ataką grėsmę.
Premjerai taip pat kaip prioritetinį išskyrė „Rail Baltica“ projektą, kuris turėtų būti baigtas iki 2026-ųjų.
Paneigė problemas su JAV
Baltijos šalių vyriausybių vadovai išreiškė paramą Lenkijai konflikte su ES, tvirtindami, kad visų pirma būtina siekti dialogo. Taip pat sutariama dėl panašios pozicijos dujotiekio „Nord Stream 2” statybų klausimu.
Premjeras Morawieckis, paklaustas apie tautinių mažumų klausimą, kuris daugelį metų temdė Lietuvos ir Lenkijos santykius, pastebėjo, kad atmosfera pastaruoju metu pagerėjo. Jis pažymėjo, kad artimiausiu metu bus atkurta bendra komisija dėl švietimo klausimų – taip bus galima diskutuoti apie lenkų ir lietuvių kalbos mokymo, vadovėlių klausimus.
„Vienintelė priežastis, kodėl mokyklos yra uždaromos – nebėra mokinių, norinčių mokytis šiose mokyklose. Norime išsaugoti visas senas mokyklas, todėl tai yra vienintelė priežastis. Ypač tai aktualu Lenkijos šiaurės rytų regione. Žmonės iš ten išvyksta. Tai galioja ne tik lietuvių mažumai“, - kalbėjo p. Morawieckis.
Jis pažymėjo, kad Lenkijos žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie JAV ultimatumą, kuris buvo pateiktas dėl Varšuvos priimti įstatymo dėl holokausto, yra visiška netiesa.
„Jie yra geresni nei kada nors anksčiau. Šiuo metu baigiame vykdyti karinės technikos pirkimo sutartis. Tai yra geriausias bendradarbiavimo pavyzdys“, - teigė Lenkijos premjeras.
