Po rekordinių metų prognozuojamas nuosaikesnis eksporto augimas

Pernai Lietuva eksportą didino sparčiausiai tarp visų ES valstybių – 16,9%. 2018-aisiais, kaip prognozuoja „Versli Lietuva“, Lietuvos eksporto augimas turėtų sulėtėti, tačiau išlikti tvirtas.

Pagrindinė lėtėjimo priežastis – palyginamasis statistinės bazės efektas. Pernai augęs įspūdingais mastais, eksportas negali tokiu tempu augti dvejus metus iš eilės. Tačiau bendra šalies eksporto vertė turėtų gerinti visų laikų rekordus.

Rekordinis augimas

Pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas be energetikos produktų didėjo 12,8%., prekių reeksportas augo penktadaliu, o paslaugų eksportas, negalutiniais duomenimis – apie 20,6%.

Šalies eksporto augimas 2017-aisiais gerokai pranoko kaimyninių šalių rodiklius. Latvijos eksportas pernai augo 5,4%., Estijos – 7,5% ES vidurkis pernai vos sudarė 3,5%.

Eksportą per metus augino dauguma pramonės sričių. 21,9%. arba maždaug puse milijardo Eur savo eksportą padidino inžinerinė pramonė. 70%. augimo šioje srityje buvo nukreipta į ES, labiausiai – į Skandinavijos šalis ir Vokietiją.

Baldų ir medienos sektoriuje eksportas didėjo 10% arba 200 mln. Eur, maisto pramonės sektorius – 13%. Augimą šioje srityje daugiausiai lėmė atsigavusios pieno kainos.

„Viskas gerai, tačiau yra vienas „bet“. Pažiūrėjus porą metų atgal – 2014 m. prasidėjo prekybinės problemos su Rusija. Tą lėmė keletas faktorių: krito naftos kainos, smuko Rusijos ekonomika, buvo įvestos atsakomosios sankcijos, uždraudusios iš ES eksportuoti maisto produktus ir žemės ūkio produktus. 2015-2016 m. buvo tie, kai Lietuvos verslas bandė alternatyvias eksporto rinkas. Todėl lyginant su 2013-aisiais – metais iki Rusijos sankcijų, Lietuvos eksportas paaugo 8%. Vis dar sparčiau nei mūsų Baltijos kaimynės, bet Lenkija per tą laiką eksportą padidino ketvirtadaliu“, – teigia Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Kuklesnė prognozė

„Versli Lietuva“ prognozuoja, kad šiemet sparčiausiai augs paslaugų eksportas (9,7%), prekių reeksportas, neskaičiuojant energetinių produktų turėtų didėti 9,3%., lietuviškos kilmės produktų – 6%.

2019-aisiais tikimasi, kad prekių reeksportas augs 10,9%., paslaugų – 6,5%, o lietuviškos kilmės produktų bei energetinių produktų – 8,6%.

„Be aukštos palyginamosios bazės, didelį poveikį turės ir tai, kad augs eksporto kainos. EBPO prognozuoja, kad 2018 m. augs naftos kainos, taip pat tikimasi žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimo. Mūsų eksporto struktūroje tai sudaro nemažą dalį“, – aišino p. Ivanovas.

„Versli Lietuva“ analitikai nuo pernai rugsėjo šiek tiek sumažino eksporto prognozes. Anot analitikų, tikėtasi spartesnio Rusijos importo atsigavimo, kuris yra svarbus šalies reeksportui. Savo ruožtu trečiajame metų ketvirtyje buvo užfiksuotas investicijų smukimas, todėl buvo sumažintas lietuviškų kilmės produktų eksporto augimo prognozė.

Pagrindinės rinkos augs

Ponas Ivanovas teigia, kad ekonominė aplinka šiemet bus dar palankesnė nei 2017-aisiais. Šiemet turėtų sparčiau augti visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos. Bendras pasaulio BVP turėtų kilti 3,5-3,7%., ES BVP – 2,1-2,3%, Rusijos BVP – 1,6-2%.

Kaip galimybė šalies eksportuotojams išskiriama ir pasirašyta prekybos sutartis su Kanada.

„Įmonės jau domisi sąlygomis, tikimės, kad eksportas į šią valstybę didės“, – sako p. Ivanovas.

Savo ruožtu Rusijos ekonomikos atsigavimas turėtų lemti tolimesnį šalies importo ir vartojimo augimą. Tai sudarys prielaidas didinti lietuviškų prekių importą į šią šalį.

Nerimą kelia „Brexit“ ir darbo rinka

Tiesa, išlieka ir nemažai grėsmių. Tarp politinių – tai visų pirma yra „Brexit“ procesas. Jau 2017-aisiais eksportas į Jungtinę Karalystę (JK) augo lėčiau nei kitose rinkose – maždaug 5%.

Nors „Brexit“ derybose linkstama prie vadinamojo minkšto scenarijaus, pagal kurį turėtų būti susiderėta dėl pereinamojo laikotarpio iki 2021-ųjų bei naujos laisvos prekybos sutarties, tačiau net ir įsigaliojus jai, sąlygos verslui JK pasikeis.

„Dalis prekių bus apmuitinta bet kuriuo atveju, nes prekybos sutartys visada yra kompromisų paieška. Be to, sugriežtės muitinės tvarka, prekių kilmės klausimas taps daug aktualesnis, nes sutartis galios tik ES kilmės prekėms. Įmonės gali tekti keisti žaliavų tiekimo kanalus, nes nebebus galima tiek daug prekių importuoti iš trečiųjų šalių“, – sako p. Ivanovas.

Jau vėliau gali atsirasti ir netarifiniai barjerai. Neaiškumų šiuo metu kyla ir dėl prekės ženklų apsaugos, sertifikavimo procedūrų bei laisvo duomenų judėjimo, kuris yra svarbus informacinių technologijų sektoriui.

Tarp kitų grėsmių „Verslios Lietuvos“ analitikai išskiria ką tik JAV įvestus muitus plienui ir aliuminiu. Nors panašu, kad Vašingtono pozicija švelnėja, galutinis šio proceso rezultatas nėra aišku.

„Manome, kad vis dėlto nebus absoliutaus importo mokesčio visoms šalims, nes dalį metalų JAV nebegamina. Jeigu muitai bus įvesti, tai bus išimčių sąrašas. Didelio tiesioginio poveikio Lietuvos ekonomikai nebus, bet netiesiogiai tas gali atsiliepti. Ypač priklauso nuo to, kaip sureaguos ES“, – teigia p. Ivanovas.

Taip pat pastebima, kad iš esmės visos Lietuvos investicijos į pramonę yra paremtos ES struktūriniais fondais. Šiemet Bendrijos parama, nukreipta į pramonės pajėgumų didinimą ar modernizavimą, sumažės, o svarių priemonių paremti pramonės investicijas iš nacionalinio biudžeto šiuo metu nėra.

Be to, augant darbo užmokesčiui, didėja ir eksportuojamų prekių vertė – tai yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių ilgalaikes tendencijas. Mažėjant darbuotojų skaičiui pramonėje ir žemės ūkyje, pramonės pajėgumai šiuo metu yra pasiekę istorines aukštumas.

„Darbo jėga brangsta ir jos trūksta. Šie du veiksniai stipriai riboja mūsų eksporto augimą, ypač ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako p. Ivanovas.