KT: ministrai yra materialiai atsakingi už savo sprendimus
Tai ketvirtadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) paklausimą, ar Konstitucijai neprieštarauja tai, jog Vyriausybės įstatyme nėra numatyta ministrų pareiga atlyginti žalą už jiems pavaldžių darbuotojų neteisėtą atleidimą.
KT savo išvadoje nurodė, kad Vyriausybės įstatymas šiuo klausimu neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau, kaip pabrėžė Dainius Žalimas, KT pirmininkas, „tai, kad šiame įstatyme nėra numatyta tokia atsakomybė, anaiptol nereiškia, jog čia yra teisinė spraga, nes ta atsakomybė gali būti ir yra nustatyta kituose galiojančiuose įstatymuose“.
Pasak KT sprendimą paaiškinusio Teismo vadovo, „žalą padarę valstybės pareigūnai, įskaitant ir ministrus, turi nustatyta tvarka atsakyti už savo veiksmus, kuriais buvo padaryta žala“.
„Pareiškėjas, t. y. LVAT, paprašė įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad Vyriausybės įstatyme nėra numatyta tokia ministrų atsakomybė. Iš tikrųjų šiame įstatyme tai nėra nesureguliuota. Bet jis sureguliuotas kitais įstatymais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ministrai yra nepagrįstai išskirti iš kitų įstaigų vadovų, kurių materialinė atsakomybė yra nustatyta“, – kalbėjo p. Žalimas.
Pabrėžta, kad įstatymuose turi būti „aiškiai, darniai ir nedviprasmiškai“ užtikrinta, kad pirmiausia valstybė turi atlyginti asmeniui padarytą žalą, o paskui tą žalą regreso tvarka pilnai arba iš dalies išieškoti iš nusižengusiojo pareigūno.
„Visi politikai ir pareigūnai turi vykdyti savo įgaliojimus vadovaudamiesi teise, laikydamiesi Konstitucijos reikalavimų. Turi būti atskaitingumas ir atsakingumas už priimamus sprendimus. Todėl turi būti užtikrinta, kad sprendimai būtų priimami skaidriai, pagrįstai, aiškiai, racionaliai, motyvuotai. Konstitucija numato ministro politinę atskaitomybę Seimui, prezidentui, ministrui pirmininkui, taip pat yra numatyti tam tikri teisiniai imunitetai. Bet nėra pagrindo konstatuoti, kad ministrams galėtų būti taikomos kitokios nei kitiems vadovaujantiems asmenims teisinės atsakomybės principai. Jiems nėra jokių papildomų privilegijų“, – aiškindamas KT argumentaciją sakė p. Žalimas.
Anot jo, nors esama situacija, kai ministrų, kaip ir kitų vadovaujančiųjų pareigūnų, teisinė atsakomybė už padarytą žalą yra nustatyta kitais įstatymais, Seimas galėtų apsvarstyti galimybę visų Vyriausybės narių – ne tik ministrų, bet ir premjero – tokią atsakomybę nustatyti ir Vyriausybės įstatyme.
Į KT šiuo klausimu kreipėsi LVAT, nagrinėjantis Raimundo Palaičio, buvusio vidaus reikalų ministro, skundą. Šis ginčija įpareigojimą sumokėti per puspenkto tūkstančio Eur už Osvaldo Šarmavičiaus, Valstybės tarnybos departamento direktoriaus, atleidimą. Teismai konstatavo, kad atleidimas buvo per griežta nuobauda, įvertinus direktoriaus pažeidimus.
Po paskelbtosios KT išvados LVAT grįš prie p. Palaičio skundo nagrinėjimo ir pateiks savo sprendimą, ar tūkstantinė bauda eksministrui buvo paskirta pagrįstai.
