„Sodra“: vidutinės darbuotojų pajamos paskutiniame ketvirtyje augo 8,6 proc.

Per metus vidutinės darbo pajamos (nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos), neatskaičius mokesčių, pakilo nuo 767 Eur iki 833 Eur.

Sparčiausiai atlyginimai augo tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. Minimalią ir mažesnę mėnesinę algą gaunančių dirbančiųjų skaičius per metus susitraukė nuo 23,6% iki 16,3%.

Julita Varanauskienė, „Sodros“ vyriausioji patarėja, sako, kad visų pirma pajamos augo didžiųjų miestų gyventojams, dirbantiems prekybos centruose, ligoninėse, laikino įdarbinimo vietose. Tiesa, jų alga dažniausiai padidėjo dėl to, kad jie pakeitė savo pareigas, darbdavį arba darbo vietą.

„2017-ieji yra mažų pajamų gavėjų gretų retėjimo metai“, - sakė ji.

Ponia Varanauskienė pažymi, kad augimas, priešingai nei prognozuota, nesiliovė nepaisant to, kad minimalios algos kėlimas nebeturėjo įtakos. Ji išskyrė bei bendrą ekonominį augimą bei institucinius veiksnius: „vyšninio voko“ iniciatyvą, kai mažesnę nei minimalią algą gaunantiems darbuotojams buvo išsiųsta asmeninė informacija apie mažų socialinių įmokų įtaką ateičiai, o taip pat nuo liepos įsigaliojusį reikalavimą už kvalifikuotą darbą mokėti didesnę nei minimalią mėnesinę algą.

„Griežtesnės taisyklės atlyginimams nustatyti veikia kur kas geriau nei tai, ką mes vadiname minkštosiomis priemonėmis“, - kalbėjo p. Varanauskienė.

„Sodra“ skaičiuoja, kad maždaug 60 tūkst. mažų pajamų gavėjų atlyginimas per metus padidėjo daugiau nei 100 Eur. Vis dėlto 49% šalies darbuotojų atlyginimas per šį laikotarpį didėjo lėčiau nei augo kainos.

„Sodros“ duomenimis, įmonių ir organizacijų vadovų, kurių pajamos neviršijo minimalios mėnesinės algos, dalis sumažėjo nuo 23 proc. iki 19 proc., specialistų, inžinierių ir technikų – nuo 12 proc. iki 9 proc., pardavėjų, tarnautojų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų – nuo 26 proc. iki 19 proc.

Stebima tendencija, jog Vilniaus darbdaviai sukuria vis daugiau darbo vietų regionuose, o šis procesas čia didina atlyginimus. Savo ruožtu vietos darbdaviams vis sunkiau konkuruoti su sostinės darbdaviais. Nuo sostinės mažiau nutolusiuose regionuose taip atsiranda kova dėl darbuotojų su Vilniaus darbdaviais. Ji ypač pastebima Kaune ir Panevėžyje.

Ponia Varanauskienė pažymi, kad ne už kalnų diena, kai darbo užmokesčio fondas augs lėčiau dėl demografinės šalies padėties, todėl jau yra tinkamas laikas galvoti apie darbo galimybes vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat darbo jėgos iš kitų šalių pritraukimą.

Rašyti komentarą