Kelionė į „išrinktųjų klubą“ – finišo tiesiojoje
Kovą ir balandį laukiama visų likusių kelių EBPO komitetų, kurių iš viso yra 21, galutinio įvertinimo, ar Lietuva yra pasirengusi stojimui į organizaciją. VŽ buvo informuotos, kad kovą Lietuvos ekonomikos apžvalgą turėtų pateikti EBPO Ekonomikos ir vystymosi peržiūros komitetas bei Investicijų komitetas, taip pat Kovos su papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius darbo grupė bei Bendrovių valdymo komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupė. Balandžio pradžioje savo nuomonę pateiks ir Bendrovių valdymo komitetas.
VŽ žiniomis, balandžio viduryje Paryžiuje, EBPO būstinėje lankysis prezidentė Dalia Grybauskaitė. Neatmetama, kad jos vizito metu gali paaiškėti daugiau konkrečių detalių dėl galimo Lietuvos priėmimo į EBPO jau šiais metais.
Jeigu visi komitetai uždegs žalią šviesą Lietuvai, balandžio viduryje EBPO Vykdomosios tarybos posėdyje paaiškės, ar gegužės pabaigoje rengiamoje organizacijos Ministrų taryboje bus priimtas galutinis sprendimas dėl šalies pakvietimo į bendriją.
Neatmetama, kad tomis pačiomis gegužės pabaigos dienomis bus pasirašyta ir Lietuvos stojimo sutartis.
Tokiu atveju sutartis birželį galėtų būti ratifikuota Lietuvos Seime ir liepą įsigaliotų.
Tačiau jeigu dar pasitaikys techninių ar kitokio pobūdžio kliūčių, EBPO Ministrų taryba šiemet spalį arba lapkritį vėl svarstytų Lietuvos pažangą ir tuomet priimtų sprendimą dėl jos pakvietimo. Tuomet įstojimas įsigaliotų anksčiausiai kitų metų pradžioje.
Nors šios pasaulio „prestižiniu klubu“ vadinamos organizacijos atstovai ne kartą užsiminė apie palyginti geras Lietuvos perspektyvas siekiant tikslo dar šiemet tapti 36-ąja EBPO nare, vengia konkrečiai įsipareigoti prognozuodami, ar tikrai tai įvyks. „Lietuvos galimybės 2018-aisiais sulaukti kvietimo į EBPO ir tapti jos nare yra ambicingos, bet nėra nerealios, nes per pastaruosius kelerius metus padaryta akivaizdi pažanga daugelyje sričių“, – interviu VŽ yra sakęs Nicola Bonuccis, EBPO Teisės direktorato vadovas ir stojimo vyriausiasis koordinatorius. Jis rekomendavo „kantriai palaukti“ paskutinių likusių komitetų įvertinimo.
Kartu EBPO misijos vadovas užsiminė, kad tebėra viena kita sfera, kur reikalinga „daugiau postūmių ir daugiau aiškumo, kaip realybėje įgyvendinami priimtieji teisės aktai“. Tai investicinės aplinkos gerinimas, valstybės valdomų įmonių veiklos ir valdymo skaidrinimas bei efektyvinimas, taip pat kova su korupcija bei šešėlinės ekonomikos mažinimas.
Tęsinys po žemėlapiu[infogram id=“d58dcc9a-ab9f-4515-9261-63e10828ab74“ prefix=“KYm“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: EBPO narės, kandidatės ir pagrindinės partnerės“]
EBPO šiuo metu vienija 35 pasaulio valstybes. Tarp jų yra ir kaimyninės Latvija, Estija, Lenkija. Įstojimo į organizaciją derybas Lietuva pradėjo dar 2015-aisiais.
EBPO narėms prieinama visa pasauliniu etalonu laikoma EBPO ekspertizė ir statistiniai duomenys. Tapusi EBPO nare Lietuva taip pat turės galimybę susipažinti su pažangiausiomis pasaulyje praktikomis, perimti jas ir taip padidinti šalies ekonomikos ir viešojo valdymo efektyvumą.
Tikinama, kad EBPO priklausanti valstybė yra vertinama kaip pakankamai patikima ir išsivysčiusi, todėl sulaukia didesnio investuotojų dėmesio.
