Streikų pabaiga: Vokietijoje pasiekė susitarimą dėl atlyginimų augimo
Viena iš įtakingiausių Vokietijos profesinių sąjungų „IG Metall“, atstovaujanti 3,9 mln. darbuotojų metalo ir elektros sektoriuje Vokietijoje, po daugelį savaičių trukusių intensyvių derybų bei darbuotojų streikų susitarė su darbdavių atstovais dėl 4,3% atlyginimų didinimo, kuris tęsis 27 mėnesius.
Ekonomistai baiminosi, kad gamybos sutrikimai tokiose regione veikiančiose įmonėse, kaip „Daimler“ ar „Bosch“, gali atsiliepti visos Vokietijos ekonomikai. Darbuotojai jau buvo surengę 24 valandų trukmės streikus.
Regioninis „IG Metall“ padalinys atmetė pasiūlymą didinti algas 6,8%, tačiau vietoje to išsiderėjo papildomas vienkartines išmokas bei galimybę laikinai sutrumpinti darbo valandas. Darbuotojai galės dirbti 28 valandų darbo savaitę daugiausiai dvejus metus, o vėliau sugrįžti į įprastą ritmą.
Tai buvo vienas iš pagrindinių darbuotojų reikalavimų, kai daugelis Vokietijos įmonių dirba pilnu pajėgumu ir susiduria su nuolatiniu kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Papildomos garantijos išsiderėtos auginantiems vaikus ar prižiūrintiems senus žmones.
Darbo savaitė vakarinėje Vokietijoje yra 35 valandų trukmės, rytinėje šalies dalyje – 38 val, skelbia agentūra AP.
Pritaikys kitur
Įprasta, kad regioniniai susitarimai vėliau būna pritaikomi kitose žemėse. Šiuo metu susitarimas galios 900.000 darbuotojų, tačiau Raineris Dulgeris, darbdavių organizacijos vadovas, tvirtino, kad bus siūloma susitarimą, kuris galios iki 2020-ųjų kovo, pritaikyti kituose Vokietijos regionuose.
„Susitarimas nėra itin palankus profesinėms sąjungoms, tačiau jis nėra blogas – iš esmės jiems pavyko išsireikalauti daugiau nei tikėtasi“, – „Bloomberg“ sakė Andreasas Scheuerle, „Dekabank“ ekonomistas Frankfurte.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ir ekonomistai atidžiai sekė kolektyvines derybas Vokietijoje, su nerimu vertindami atlyginimų augimo stagnaciją didžiausioje euro zonos valstybėje. Nuo padėties joje priklauso ir bendrų pastangų didinti infliaciją euro zonoje rezultatas. Tikimasi, kad atlyginimų augimas Vokietijoje pakels vartojimą ir išsiplės į kitus ekonomikos sektorius.
Mario Draghi, ECB vadovas, spaudos konferencijoje sausio pabaigoje teigė, kad nuo to, ar „IG Metall“ atlyginimų augimas išplis į kitas valstybes, „labai priklausys sąlygos darbo rinkoje“.
ECB jau ilgą laiką siekia, kad infliacija euro zonoje priartėtų prie 2% ribos. Sausį metinė infliacija regione sudarė 1,3%. Lėtas infliacijos didėjimas, nepaisant stipraus ekonomikos augimo Europoje, yra viena iš priežasčių, kodėl ECB iki šiol nenutraukė savo kiekybinės skatinamosios programos, kai į Bendrijos ekonomiką kas mėnesį yra įliejama milijardai Eur. Jį dar tęsis bent jau iki rugsėjo.
Vokietijos ekonomika pernai augo 2,2% tempu, o nedarbo lygis gruodžio mėnesį sudarė vos 3,6%. Tokie rodikliai suteikė paskatą darbuotojiems siekti geresnių sąlygų.
„ECB turėtų pasveikinti šį susitarimą, o rinkos greičiausiai jį įvertins neigiamai, nes jis žada didesnę infliaciją“, – „Financial Times“ sakė Frederikas Ducrozetas, „Pictet Wealth“ ekonomistas.
Michaelis Schubertas, „Commerzbank“ ekonomistas, taip pat tvirtina, kad tai yra palankus signalas ECB, tačiau bankas ir toliau prognozuoja, kad ECB išliks atsargus ir kantrus.
Antradienį paskelbta, kad Vokietijos pramonės užsakymai, nepaisant sustiprėjusio euro, pernai gruodį augo daugiau nei tikėtasi. Iš viso gamintojai sulaukė 3,8% daugiau užsakymų, o didžioji jų dalis atėjo iš užsienio rinkų.
