Dargužaitės pasitraukimas: galimos priežastys
„Šiandien paskelbiau apie savo pasitraukimą iš Vyriausybės kanclerės pareigų. Šį žingsnį gerai apgalvojau ir iš anksto informavau premjerą, kad būtų užtikrintas darbų tęstinumas. Esu labai dėkinga jam už suteiktą galimybę ir pasitikėjimą, vykdant svarbius pokyčius valstybiniame sektoriuje“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įrašė p. Dargužaitė.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas informavo, kad kurį laiką Vyriausybės kanclerio pareigas eis kanceliarijos vadovo pavaduotojas Alminas Mačiulis. Anot jo, tikimasi, kad kitą savaitę premjeras pasirinks naują kandidatą į Vyriausybės kanclerius ir paskirs jį.
Pasak p. Dargužaitės, per darbo Vyriausybės kanceliarijoje metus pavyko pramušti ledus ir pradėti konsoliduoti besidubliuojančias buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas, ateityje sutaupant 40 mln. Eur per metus.
„Pajudėjo ledai ir valstybės IT valdyme: bus steigiamas vienas valdymo biuras ir konsoliduojamas IT ūkis – ne tik sutaupant milijonus per metus, bet svarbiausia, užtikrinant, kad e. paslaugos piliečiams ir verslui būtų patogios bei integruotos per visas institucijas“, – nurodo ji.
Ponia Dargužaitė paskyroje teigia, kad visos reformos neišvengiamai sulaukia ir stipraus pasipriešinimo bei įvairių emocijų. Tiesa, pastarąjį kartą apie netinkamus p. Dargužaitės darbo metodus kalbėta šią vasarą, vėliau pasipriešinimas bent jau viešojoje erdvėje nebuvo eskaluojamas.
„Tačiau tai neturėtų stabdyti labai reikalingų reformų daugelyje sričių. Labai tikiuosi, kad inicijuoti pokyčiai bus tęsiami ir įgyvendinti greitai ir sėkmingai“, – šiandien viliasi ji.
Nei p. Dargužaitė, nei jos oponentai viešai mintimis nesidalija. Vyriausybės kanceliarija šįryt išplatino pranešimą apie kanclerės pasitraukimą, pastaroji savo nuomonę išreiškė feisbuko paskyroje, telefonu šiuo metu ji nepasiekiama.
„Suvalgė“ ne pirmą
Anot Žilvino Šilėno, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento, žmonėms, kurie su pasiryžimu ateina sutvarkyti viešojo sektoriaus, reikia ne tik pasiryžimo, bet ir antgamtiškų pastangų.
„Juk pakeisti taisykles, kultūrą, žmonių mąstyseną – yra dešimtmečio darbas. Visose šalyse, ne tik Lietuvoje, biurokratinis aparatas žino, kaip priešintis pokyčiams. Juk sakoma: „Dar ne tokius pragyvenom“. Būtent čia ir yra sisteminė problema“, – sako p. Šilėnas.
Anot jo, p. Dargužaitė tikrai ne pirmas reformų siekęs žmogus, kurį „suvalgė“ viešasis sektorius.
„Didžiausias praradimas, ko gero, yra tas, kad dalis protingų žmonių sąmoningai į šį sektorių neina – kam aš ten eisiu, gyvenimą aukosiu, jei vis tiek niekas nepasikeis“, – svarsto p. Šilėnas.
Jis įsitikinęs, kad norint pakeisti, kaip veikia valdžia, kur yra daug inercijos, pasipriešinimo, reikia ne tik noro bei pasiryžimo, bet ir nekintančios valdymo krypties ir politinio palaikymo bent 4-5 metus, kad tas pasikeitimas įvyktų.
Tai, kad p. Dargužaitė, neįvykdžiusi užsibrėžtų tikslų, pasitraukė iš Vyriausybės kanclerės pareigų, gali tapti įspėjimu rimtą verslo valdymo patirtį turintiems profesionalams nesiekti pozicijų tapti valstybės valdomų įmonių vadovais ar vadovauti valstybės įstaigoms bei tarnyboms.
Profesionalų požiūrį, kad jų pastangos reformuoti valstybinių institucijų ar įmonių veiklą ir valdymą, gali tapti nepageidaujamos, gali sustiprinti ir Linos Minderienės pasitraukimas iš AB Lietuvos pašto vadovės pareigų.
Ji šias pareigas paliko po nepalankių veiklos audito išvadų, t. y. dėl neužtikrintos pinigų plovimo prevencijos. Tačiau neoficialiai buvo keliamos versijos, kad šios aplinkybės tėra epizodas paslėpti galimas tikrąsias Lietuvos pašto vadovybės pokyčių priežastis, o viena jų – dabartinės valdančiosios daugumos nenoras tęsti bendrovės pradėtų reformų. Pavyzdžiui, dar šį vasarį „įšaldytas“ Lietuvos pašto projektas „Ateities laiškininkas“, kuriuo buvo siekiama naikinti Lietuvos pašto filialus visoje šalyje, o gyventojams korespondenciją į atokesnius regionus pristatyti automobiliais.
Pasipriešino ministerijos
VŽ šaltiniai teigia, esą p. Dargužaitės iniciatyvos, kurių ji entuziastingai ėmėsi, susidūrė su dideliu kai kurių ministerijų pasipriešinimu, kurioms dėl planuojamų pokyčių grėsė prarasti turimą įtaką, o Vyriausybės kanceliarija neteko ir reformų būtinybę deklaravusio ministro pirmininko palaikymo.
Vienas Vyriausybės kanceliarijos siekių buvo įsitraukti į teisės aktų rengimą nuo pačios pirminės stadijos ir koordinuoti, kad būtų įtrauktos reikalingos ministerijos ir socialiniai partneriai. Iki šiol ministerijos pačios rengdavo teisės aktų projektus.
Iš Teisingumo ministerijos p. Dargužaitės vadovaujama kanceliarija siekė perimti dalį įgaliojimų pateikti ekspertizę dėl kai kurių teisės aktų projektų, prieš jiems pasiekiant priėmimo statusą. Kanclerės nuomone, beveik nevyksta svarbių teisės aktų ekonominis bei poveikio vertinimas, ir ši padėtis yra taisytina.
Vyriausybės kanceliarija siekė aktyviai įsitraukti ir į valstybės tarnybos reformą, tačiau vis tik čia lemiamą žodį tarė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
VRM parengė ir šią vasarą pristatė įstatymo pataisas, kuriomis pasiūlė į valstybės tarnautojų algą įtraukti ir priedus už darbuotojų stažą. Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės tarnautojų sumažės, o jų atranka bus centralizuota.
Šaltinių teigimu, Vyriausybės kanceliarija siekė, kad valstybės tarnautojų alga būtų skaičiuojama pagal Estijoje taikomą modelį, kai 20% jo sudaro dalis už tarnautojo pasiektus rezultatus. Į šiuos siūlymus nebuvo atsižvelgta.
VRM, pristatydama valstybės tarnybos reformą, deklaravo ambicingus tikslus: iš dabartinių maždaug 53.000 valstybės tarnautojų, įskaičiuojant ir statytinius pareigūnus, po reformos turėtų likti mažiau nei pusę – apie 20.000.
Žiniasklaida tada rašė, kad valstybės tarnybos reforma vis tik nebus tokia radikali – ta pusė valstybės tarnautojų tiesiog bus kitaip vadinami. Skirtumas iš principo tik tas, kad daliai šių žmonių turėtų galioti ne Valstybės tarnybos įstatymas, o Darbo kodeksas.
VERSLO TRIBŪNA
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Prie „Sweco Lietuva“ vadovų komandos jungiasi Algirdas Michelkevičius. Nuo rugsėjo 29 dienos jis pradėjo vadovauti infrastruktūros padaliniui ir vesti vieną iš trijų pagrindinių įmonės verslo šakų. „Sweco Lietuva“ A. Michelkevičius – ne naujokas, nuo 2020 – 2021 m. jis vadovavo geležinkelių skyriui, todėl sugrįžta pažinodamas dalį komandos ir įmonės veiklos specifiką.
Baltijos šalių investuotojai vis aktyviau atsigręžia į obligacijas. Ši finansinė priemonė, gana ilgai buvusi vien institucinės rinkos privilegija, vis dažniau tampa prieinama ir mažmeniniams investuotojams. Penktadienį į šią rinką antrą kartą žengė ir Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas, išleidęs subordinuotų obligacijų emisiją, kurios pirmuoju etapu investuotojams siūloma įsigyti iki 5 000 obligacijų. Bendra jų vertė gali siekti 5 mln. eurų.
Šių metų pradžioje Vyriausybėje kilo diskusijų, gal verta iš naujo apsvarstyti tvarką, kai už regioninę politiką, taigi ir jai skiriamas milijardines ES lėšas, yra atsakinga VRM – esą, už tai galėtų būti atsakinga Finansų arba Ūkio ministerija. Tikėtina, kad p. Skvernelio pozicija lėmė, kad už regioninę politiką bus ir toliau atsakinga VRM.
Raštinės likimas
„Išgirdus žinią apie kanclerės pasitraukimą, pirma mintis buvo, kad vienas lauke – ne karys. Akivaizdu, kad p. Dargužaitė bandė keisti kanceliariją ir kažkiek tų pokyčių buvo, bet mes, investuotojai, jų nejutome. Dabar sunku vertinti, kodėl tai kanclerei nepavyko – negalėjo ar neturėjo tinkamos komandos“, – svarstė Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, VŽ paklausta, kaip vertina p. Dargužaitės pasitraukimą.
Jos teigimu, investuotojai stebi aplinką ir laukia pokyčių. Šiuo atveju kalba eina apie valstybės sektoriaus efektyvumą, valstybės valdomų įmonių valdymą ir švietimą. Kalbų ir planų skelbta nemažai, bet nuveiktų darbų nėra.
Ponios Skyrienės nuomone, Vyriausybės kanceliarija galėtų koordinuoti pokyčių įgyvendinimą, tapti projektų valdymo centru, o ne būti tiesiog raštine.
Politikai nenoriai traukiasi iš VVĮ
Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reforma, kurią p. Dargužaitė buvo įvardinusi vienu savo veiklos prioritetų, taip pat eina ne taip sklandžiai kaip buvo tikėtasi – politikai nenori prarasti savo įtakos ir pozicijų.
Nuo liepos 1 d. VVĮ Valdymo koordinavimo centro funkcijos buvo perduotos viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kurios valdytoja yra Ūkio ministerija. Į verslo atstovų bei Vyriausybės kanceliarijos siūlymus šią funkciją perleisti Vyriausybei nebuvo atsižvelgta.
Šiuo metu tik kas dešimta VVĮ turi suformavusi valdybas, kuriose neliko viceministrų, ministro patarėjų ar kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų, nors remdamasi įsipareigojimais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), Vyriausybė kovą nusprendė, kad nuo 2018 m. įmonių valdybose turėtų būti ne mažiau nei pusė (dabar 1/3) nepriklausomų narių, o pačios valdybos visiškai depolitizuotos.
„Mano galva, tik EBPO reikalavimai yra pagrindinė varomoji visų su VVĮ valdymu susijusių pokyčių jėga“, – VŽ neseniai sakė Rytis Ambrazevičius, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas.
Jo vertinimu, valstybės noras skirti savo pačios atstovus į kolegialius VVĮ organus išlieka stiprus, o į nepriklausomus narius tebežiūrima atsargiai.
VŽ rašė, kad šiuo metu valdybose politikus profesionalais iš verslo yra papildžiusios ir atitinka naujausius reikalavimus tik 14 VVĮ. Iki kitų metų sausio visose 118-oje VVĮ valdybų (stebėtojų tarybų) turėtų nebelikti 35 politinio pasitikėjimo pareigūnų, kuriuos turėtų pakeisti nepriklausomi valdysenos specialistai.
Ponas Ambrazevičius atkreipė dėmesį, kad performuojant kai kurių VVĮ kolegialius organus, nepriklausomi nariai, dirbę valdybose, atleidžiami nurodant priežastis, kurios yra daugiau formalios. Pvz., taip nutiko ankstesnėse „Lietuvos geležinkelių“ ir Lietuvos pašto valdybose dirbusiems nepriklausomiems nariams.
BICG atstovas taip pat kritikavo Vyriausybės patvirtintą tvarką, kuri numato, kas atrenka narius į VVĮ kolegialius organus, šiame sąraše Lietuvoje nėra nė vieno nepriklausomo nario – priešingai ne Estijoje, kur atrankos komisijoje dauguma narių – ne politikai, bet nepriklausomi asmenys.
