Valstybės kontrolė teigiamai vertina biudžetą, bet turi ir pastabų
Kasmet pateikia įvertinimą
Trečiadienį VK pranešė, kad „vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, atliko 2018 m. biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto vertinimą ir pateikė Seimui išvadą“.
„Fiskalinės institucijos vertinimu, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2017 m. sudarys 0,2% bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, kuris siekia 1% BVP deficitą. Todėl, rengiant 2018 m. biudžeto projektą, struktūrinio postūmio užduotis nenustatyta pagrįstai“, – nurodoma pranešime spaudai.
„Jei struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas taptų didesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas, turėtume nustatyti struktūrinio postūmio užduotį ir gaires – planą, kaip turėtume grįžti prie vidutinio laikotarpio tikslo“, – paaiškino Asta Kuniyoshi, VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė.
Pasidžiaugė pertekliumi
VK teigiamai įvertino tai, kad „esant ekonomikos šilimo požymiams, 2018 m. valdžios sektoriaus biudžeto projektais formuojamas perteklius“. Kartu pabrėžiama, kad šis perteklius nesumažins nominalios valstybės skolos, nes ji augs, kol bent vienas valdžios sektoriaus biudžetas bus deficitinis. „Valstybės skolą mažins palankus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumas – automatinė skolos dinamika. Nesant kitų valstybės skolos mažinimo šaltinių, valstybės skolos refinansavimui skolinimosi poreikis iki 2026 m. kasmet sudarys apie 1,6 mlrd. Eur. Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausi skolos grąžinimai numatyti 2018 m. ir 2020–2022 m.“, – rašoma pranešime spaudai.
Kitąmet valdžios sektoriaus balansas planuojamas perteklinis – apie 240 mln. Eur arba 0,6% BVP. Tačiau valstybės biudžeto projektas išlieka deficitinis – išlaidos viršys pajamas daugiau kaip 400 mln. Eur. Tiesa, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei kitų valstybinių fondų bei savivaldybių iždai bus pertekliniai, kas ir nulems visų viešųjų finansų teigiamą balansą.
Tęsinys po grafikais[infogram id=“3d306e1e-b7b1-484e-a2c3-11fcd1d2a6cf“ prefix=“ERO“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Planuojamas viešojo sektoriaus balansas 2018 m.“]
[infogram id=“2a04956f-1d97-4140-bc8a-dbecea792d7e“ prefix=“PmT“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Planuojamas valstybės biudžetas 2018 m.“]
VK rekomendavo Vyriausybė pasitvirtinti vidutinio ir ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus skolos prognozavimo metodiką. Pranešime spaudai pabrėžta, kad VK „ne kartą konstatavo, kad turi būti įvertintas ir teisės aktuose nustatytas grėsmės Lietuvos valstybės finansų tvarumui nekeliantis skolos lygis ir siektina fiskalinė erdvė“. Taip pat esą „būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti“.
Nori valdysenos pertvarkos
VK savo išvadoje taip pat pareiškė teigiamai vertinanti Vyriausybės ryžtą reformuoti biudžeto valdyseną: „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo, orientuoto į rezultatus ir užtikrinančio finansų tvarumą, sistemos pertvarka įtraukta į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.“
Tačiau p. Kuniyoshi pabrėžė, kad Vyriausybei būtina ne tik nuosekliai dirbti formuojant efektyvesnį biudžetą, bet ir reguliariai informuoti Seimą bei visuomenę apie tai, kas padaryta šioje srityje.
Taip pat rekomenduojama „pasitelkti išorės ekspertų techninę paramą kuriant ir nuolat taikant tinkamą išlaidų peržiūros procesą“. „Vyriausybė turi užtikrinti, kad piliečiai aiškiai suprastų, kaip valstybės biudžetas veikia jų kasdienį gyvenimą. Tokia išvada teikiama, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl biudžeto skaidrumo, kuriomis siūloma kartu su biudžeto projektu rengti ir viešai skelbti ne tik specialistams suprantama kalba parengtą informaciją apie biudžetą – vadinamąjį piliečių biudžetą“, – nurodoma VK išvadose.
Ministrui išvada patiko
Vilius Šapoka, finansų ministras, trečiadienį išplatintame pranešime spaudai pasidžiaugė VK išvadomis, kurios, anot jo, „tik patvirtino, kad kitų metų biudžetu Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai atitinka taisykles bei vidutiniu laikotarpiu leis užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą“. Kartu ministras pabrėžė, kad fiskalinė politika išliks atsakinga ir biudžeto perteklinės lėšos bus skirtos rezervams kaupti, kartu sudarant sąlygas skolai mažėti.
Finansų ministerija pažadėjo ir toliau ieškoti visuomenei patrauklių biudžeto pateikimo formų ir būdų, tokiu būdu sudarant prielaidas „ne tik sužinoti, kokiomis viešosiomis paslaugomis biudžete numatyti asignavimai sugrįžta kiekvienam, bet ir labiau įsitraukti į biudžeto valdyseną“.
Spalio viduryje Vyriausybė kitų metų biudžeto projektą pateikė Seimui. Dabar jis svarstomas parlamentiniuose komitetuose. Prie biudžeto svarstymų plenarinių posėdžių salėje planuojama grįžti kitą savaitę. Biudžeto priėmimas Seime numatomas gruodžio antrąją savaitę.
