Ispanija jau skaičiuoja Katalonijos noro atsiskirti kainą ūkiui

Ministerija prognozuoja, kad BVP kitąmet stiebsis ne 2,6%, kaip tikėtasi, o 2,3%.

Teigiama, kad prognozė pakoreguota, atsižvelgiant į padėtį Katalonijoje, kuri suneša penktadalį viso Ispanijos bendrojo produkto.

Be to, Ispanijos ūkio perspektyvas temdo ir tai, kad vyriausybei nesiseka patvirtinti kitų metų biudžeto. Mažumos vyriausybei kilo sunkumų, nes ankstesni bendražygiai, taip pat autonominės baskų srities atstovai atsisakė paremti biudžetą, protestuodami dėl vyriausybės veiksmų Katalonijoje.

Šiemet Ispanijos ekonomika turėtų augti apie 3%, toks augimas būtų fiksuojamas trečius metus iš eilės. Ūkis ėmė sparčiau stiebtis, kai premjeras Mariano Rajoy įgyvendino reformas, kurios padėjo Ispanijai išbristi iš giliausios naujųjų laikų istorijoje recesijos. Tačiau šį proveržį gali pristabdyti įvykiai Katalonijoje.

Ispanijos biudžeto ministras Cristobalas Montoro pareiškė, kad jei Katalonijos vyriausybė nenusileis, Ispanijoje gali įsižiebti nauja euro zonos krizė – tokio paties masto, kokia bloką užgriuvo 2011 m. pabaigoje. Ministro komentarus skelbė Ispanijos leidinys „El Economista“.

Centrinė Ispanijos valdžia didina spaudimą atsiskirti norinčiam regionui. Premjeras Rajoy mėgina įtikinti Katalonijos lyderį Carlesą Puigdemont’ą atsisakyti nepriklausomybės siekio. Ponas Puigdemont’as savo ruožtu tvirtina, kad nepriklausomybės skelbimo mandatą įgijo per spalio 1 d. vykusį referendumą. Madridas jį laiko neteisėtu.

Premjeras p. Rajoy nurodė terminą, per kurį p. Puigdemont’as turi aiškiai įvardyti, kad nepriklausomybės neskelbs, – ketvirtadienis, spalio 19 d., 10 val. vietos laiku. Priešingu atveju Madridas grasina įvesti tiesioginį valdymą regione.

„Labiausiai mums nerimą kelia galima eskalacija ketvirtadienį. Jei įvykiai ims plėtotis neigiama kryptimi, tai taps kur kas rimtesniu įvykiu rinkose nei vien tik Ispanijos bankai. Gali kilti klausimas, kiek ES į tai įsitrauks ir kiek tai atitrauks Bendriją nuo tų darbų, kurie lėmė palyginti gerą augimą pastaruosius dvejus trejus metus“, – interviu „Bloomberg Television“ sakė Simonas Frenchas, investicijų valdymo kompanijos „Panmure Gordon & Co.“ vyriausiasis ekonomistas.

Įtampa kyla

Įtampos prasiveržimas Ka­talonijoje – smarkiai tikėtinas. Pirmadienį Ispanijos teismas įkalino du svarbius Katalonijos nepriklausomybės judėjimo organizatorius. Jordi Sanchezas ir Jordi Cuixartas, dviejų didžiausių už atsiskyrimą pasisakančių grupių lyderiai, sulaikyti be galimybės būti paleistiems už užstatą. Pradėtas tyrimas dėl šių asmenų antivyriausybinės veiklos.

„Ispanija į kalėjimus siunčia Katalonijos pilietinės visuomenės lyderius dėl to, kad jie organizavo taikias demonstracijas. Liūdna, mes vėl turime politinių kalinių“, – „Twitter“ rašė Katalonijos lyderis p. Puigdemont’as.

Aktyvistų sulaikymas su­kėlė ant kojų protestuotojus Katalonijos regione. Is­panijos gynybos ministrė Ma­ria Dolores de Cospedal ketina aplankyti Barselonoje, Ka­talonijos regioninėje sos­tinėje, dislokuotus karius. Praėjusią savaitę p. de Cospedal užsiminė esanti pasirengusi siųsti kariuomenę į Kataloniją, kad užtikrintų kontrolę.

„CaixaBank“, Katalonijos ekonominės stiprybės simbolis, neseniai paskelbė svarstąs iškelti būstinę į Maljorką. Kai kurios kitos kompanijos irgi žada iškelti registracijos adresus į kitas jurisdikcijas, jei grės nevaldomas Katalonijos atskilimas nuo Ispanijos.