Aiškėja, kur veiks steigiamos VĮ Valstybinių miškų urėdija filialai
Nurodoma, kad mažesniųjų 2-3 urėdijų pagrindu filialai atsiras, pavyzdžiui, Nemenčinėje ir Šalčininkuose pastarosioms perėmus naikinamą VĮ Vilniaus urėdiją, taip pat Rokiškyje apjungus Rokiškio ir Kupiškio urėdijas. Iš viso atsiras 16 jungtinių filialų. Dar 10 filialų, kaip siūloma, turėtų atsirasti šiuo metu veikiančių stambesnių Joniškio, Biržų, Panevėžio ir kitų VĮ miškų urėdijų pagrindu.
Tiesa, ministerija pabrėžia, kad galutinį sprendimą priims šiuo metu formuojama valdyba.
Formuoja valdybą, ieškos vadovo
Kandidatų į valdybą paraiškos atrankai priimamos iki spalio 19 d.
Be to, kitą savaitę bus skelbiamas konkursas dėl naujos valstybinės miškų įmonės vadovo atrankos.
Kaip teigia Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, naujos įmonės valdyboje dirbs 4 nepriklausomi valdybos nariai, dar po vieną profsąjungų ir ministerijos atstovą.
Nepriklausomiems kandidatams į valdybą keliami reikalavimai turėti skirtingas kompetencijas – finansų, strateginio valdymo, vadybos/įmonių valdysenos ir miškininkystės arba miškotyros.
Pastarosiomis savaitėmis ministras Navickas ir jo komanda lankosi urėdijose, kur tiesiogiai darbuotojams pristato planus, kaip keisis jų veikla, statusas po sektoriaus pertvarkos.
VŽ žiniomis, urėdijose nuotaikos ne pačios geriausios, tačiau darbuotojai su pertvarkomis, kurios prasidės 2018 m. sausį, jau yra susitaikę. Kita vertus, rinkos dalyviai negaili kritikos, kad pertvarka vykdoma nepasitariant su ekspertais.
Planuojama, kad apjungus administracines funkcijas, centralizavus buhalterinę apskaitą darbo po pertvarkos neteks 400 arba 10% darbuotojų, tuo pačiu numatoma stiprinti girininkijas, paliekant visus miške besidarbuojančius urėdijų darbuotojus. Taip pat numatyta užtikrinti šiuo metu galiojančių sutarčių su rangovais tęstinumą.
Užtat nuo sausio darbo neteksiantys urėdai jau paskubėjo išsimokėti premijas už 2016 m. veiklos rezultatus, nežiūrint į tai, kad urėdijos nepasiekė Vyriausybės nustatyto bendrojo pelningumo rodiklio, t.y. miškų urėdijos uždirbo 34 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno, o buvo nustatyta ne mažiau 40 mln. Eur.
Galutinius sprendimus priims valdyba
Kaip nurodo ministerija, 2018 m. sausį, užbaigus 42 valstybės įmonių miškų urėdijų prijungimo prie Kaune veikiančio VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto procesą ir suformavus naują VĮ Valstybinių miškų urėdiją, prasidės kitas šios institucinės pertvarkos etapas – miškų ūkio veiklos optimizavimas įmonės viduje.
Martynas Norbutas, aplinkos viceministras, tikslina, kad galutinis atsakymas kur atsiras 26 filialai paaiškės jau kitąmet, kai VĮ Valstybinių miškų urėdijos „valdyba priims atitinkamus sprendimus“.
Savo ruožtu Aplinkos ministerija, kaip visos šios institucinės pertvarkos iniciatorius, pateikė savo pasiūlymus dėl tinkamiausių vietų šiems centrams parinkimo remdamasi tokiais kriterijais, kaip:
Urėdijos specialusis statusas (mokomoji, eksperimentinė urėdija ir pan.) ir tam turima infrastruktūra;
tinkamumas centrui regioninės politikos įgyvendinimo požiūriu;
materialinė bazė (administracinio pastato būklė ir miškų ūkio technikos saugojimui/priežiūrai/remontui turimas nekilnojamasis turtas);
atstumas iki girininkijų;
urėdijos/filialo valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas;
miško kirtimų apimtis;
ilgalaikis turtas;
nuosavas kapitalas.
Sprendimas brendo dešimtmetį
Dešimt metų su pertraukomis besitęsusi urėdijų pertvarkos saga Seime finišą pasiekė liepos 11 d. Priėmus Miškų įstatymo pataisas Vyriausybei buvo atrištos rankos pradėti įgyvendinti urėdijų reformą jau nuo 2018 m.
Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Palyginamoji analizė rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai kaip aplinkinėse valstybėse.
Oponentai teigia, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais, teigiant, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu, taip siekiant sukurti valstybinį monopolį, su kuriuo stambiesiems medienos pirkėjams susitarti esą bus lengviau dėl kainos nei su 42 urėdais.
Urėdijų pertvarkai aktyviai priešinosi ne tik dabartiniai urėdai, miškininkų profsąjungos, bet ir socialdemokratai, „tvarkiečiai“, dalis liberalų ir konservatorių.
Premjeras Saulius Skvernelis įstatymo svarstymo metu sakė, kad šis „vadybinis klausimas“ dėl urėdijų reformos buvo politizuotas iki tokio lygio, kokio dar nebuvo Lietuvoje.
Numatoma, kad po urėdijų pertvarkos bus sutaupyta 13 mln. Eur sektoriaus ir biudžeto lėšų, tačiau pagrindinis siekis yra depolitizuoti ir išskaidrinti valstybinį miškininkystės sektorių. Urėdijų pertvarkos įgyvendinimas viena esminių sąlygų Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kuri kelia aukštus korupcijos užkardymo ir viešojo sektoriaus efektyvumo standartus.
