Lietuva krito pasauliniame konkurencingumo reitinge
Pernai Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame konkurencingumo indekse (BKI) buvo 35-oje, šiemet – 41-oje vietoje, pranešė Statistikos departamentas.
BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo).
PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją ir infliacijos lygį, o žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių – pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti, gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus ir įdarbinimo bei atleidimo tvarką.
2017–2018 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, kaip ir praėjusiais metais, 17,6% Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį. Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją (15,6%). Trečioje – ribojančius darbą reglamentus (13,2%).
[infogram id="a7a4af56-17c1-4f9f-a66c-e2ee1233de62" prefix="fkG" format="interactive" title="Pasaulinis konkurencingumo indeksas 2017 m."]
[infogram id="63a0a7a8-577f-4bb5-bb6e-ca207764dc39" prefix="5Bg" format="interactive" title="Pasaulio ekonomikos forumo sudaromas konkurencingumo reitingas"]
„Investuok Lietuvoje“: situacija prastėja
Lietuvos situacija pagal ateities ekonomikai svarbiausius veiksnius prastėja, šių metų rezultatus komentuoja Mantas Katinas, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.
„Prasčiausia situacija talentų politikos srityje: kritome ir pagal talentų pritraukimo, ir pagal talentų išlaikymo rodiklį. Šiai problemai spręsti būtina steigti solidų talentų kompetencijos padalinį, kuris kryptingai įgyvendintų reikalingus pokyčius“, – sako jis.
Ponas Katinas taip pat atkreipia dėmesį į su tuo susijusį veiksnį – negerėja švietimo kokybė, ypač tiksliųjų mokslų srityje.
„Įdomi detalė yra ta, kad Lietuvoje tiksliuosius mokslus studijuojančių studentų dalis yra didelė, tad negerėjanti situacija indikuoja kokybines problemas bei netikslingų sričių dominavimą. Štai informacinių technologijų studijuojančiųjų skaičius – vienas mažiausių ES, o pusė pasaulio ekonomikos reikalauja šių įgūdžių. Švietimo reforma Lietuvai – gyvybės ar stagnacijos klausimas“, – teigia p. Katinas.
Nežymus kritimas iki 41 vietos inovacijų subindekse rodo šalies pernelyg lėtą pažangą šioje ekonomikos produktyvumui ir konkurencingumui aktualioje srityje, nurodo agentūros vadovas. Tai, pasak jo, lemia, kad Lietuva vis dar išlieka tarp šalių, kurių ekonomika nėra grįsta inovacijomis, nors Estija jau 2014 metais įsiveržė į inovatorių klubą.
„Tiesioginių užsienio investicijų srityje Lietuva skaudžiai krenta ir vertinant mokestinę sistemą. Ataskaita rodo, kad šalies mokestinė sistema neskatina investuoti. Taigi svarbu, kad Vyriausybės planuojama mokestinė reforma atlieptų ir investuotojų poreikius, sudarydama paskatas didinti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. Be šiuo metu nagrinėjamų mokesčių sistemos idėjų, paraštėse lieka viena svarbiausių – darbo apmokestinimas arba adekvačių „Sodros“ lubų turėjimas. „Raketų mokslo“ čia nėra – jei Lietuvos darbo mokesčiai bus nekonkurencingi lyginant su Vidurio ir Rytų Europa – brangiai apmokamos darbo vietos bus kuriamos svetur“, – aiškina p. Katinas.
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų.
2017 m. tyrime dalyvavo 116 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 44% vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 45% – turinčioms nuo 50 iki 249 darbuotojų ir 11% – turinčioms iki 50 darbuotojų.
Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 4% žemės ūkio įmonių, 22% pramonės, 74% paslaugų veiklos įmonių.
Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).
