Verslas reikalauja iš politikų strateginio aiškumo dėl mokesčių sistemos
Apklaustas 101 vadovas
Apibendrindamas apklausos rezultatus Robertas Dargis, LPK prezidentas, tvirtina, kad „įmonių vadovai labai skirtingai vertina siūlomas reformas ir pažymi, kad didelių permainų verslas tikrai nepajus“.
„101 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizė parodė, kad 26,7% apklaustųjų bendrai Vyriausybės reformas vertina teigiamai, bet lygiai tokia pati dalis – 26,7% apie šiuos mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimus atsiliepė neigiamai“, – rašoma penktadienį išplatintame LPK pranešime spaudai.
Pasak jo, neigiamai atsiliepiantys apie pasiūlytas reformas tvirtina, kad „siūlymai yra neišgryninti ir neryžtingi, visiškai neaiški ekonominė nauda“. Be to, Vyriausybei priekaištaujama dėl to, kad „reforma nėra sisteminė ir yra nedidelės apimties“. Pasak neigiamai apie pertvarką atsiliepusiųjų, pateiktieji pasiūlymai „nesprendžia esminių problemų ir tikėtina, kad duos labai mažai realios naudos“.
Įžvelgė ir teigiamo poveikio
Kartu verslas pasigenda stabilumo ir prognozuojamos situacijos. „Nepamirškime, kad visos investicijos ateina, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus, o kalbos apie mokesčius ir jų pakeitimus verslui yra ypatingai jautrus ir daugelį apsisprendimo faktorių įtakojantis dalykas. Valdantieji prabilo apie kažkokius tektoninius mokesčių pasikeitimus nuo kitų metų, kas, žinoma, neprideda pasitikėjimo valstybe“, – pareiškė p. Dargis.
Jis sutinka, kad pasiūlytoji mokesčių reforma turi ir teigiamą poveikį, nes prisidės prie socialinės atskirties mažinimo. Tačiau LPK prezidentas pasigenda didesnio ryžtingumo ir siūlomų pertvarkų perspektyvumo.
„Niekas neabejoja mokestinės reformos reikalingumu, tačiau būtina galvoti, kaip mažinti darbo mokesčius ir valstybei gauti daugiau pajamų iš netiesiogiai ekonomikoje dalyvaujančio kapitalo. O, svarbiausia, planuojant tokią reformą reikia numatyti tikslus, kurių ketinama siekti bent artimiausius 5 ar 10 m. Jei siekiame tik surinkti biudžetą, tai tokia reforma neduos siekiamo efekto. Permainos turi nubrėžti valstybės ekonominio augimo ir konkurencingumo perspektyvą. Turime suprasti, kad gerai išvystytos socialinės sistemos įmanomos tik augančiose ir sveikose ekonomikose. Šiandieninės socialinės problemos gali būti išspręstos tik užtikrinus sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui“, – pranešime spaudai cituojamas p. Dargis.
LPK prezidentas pastebėjo, kad apie priemones, užtikrinančias Lietuvos ekonomikos tvarumą verslas kalba jau ne vienerius metus: „Būtinos struktūrinės reformos, skatinančios tvarų ekonominį vystymąsi. Reikalingos priemonės, skatinančios verslą investuoti į naujus efektyvius gamybos procesus, nes tai užtikrina didesnį pridėtinės vertės kūrimą ir darbo kaštų mažinimą, kas savo ruožtu įtakotų ir kainų kilimą.“
Sveikina lengvatą inovacijoms
Prie svarbiausiųjų Vyriausybės siūlomų pokyčių, galinčių padėti pramonei užtikrinti šiuos tikslus, LPK priskiria siūlymą taikyti 100% pelno mokesčio lengvatą investuojantiems į technologinį atsinaujinimą. LPK atlikta apklausa parodė, jog įmonės yra itin suinteresuotos technologiniu atsinaujinimu, net 84% įmonių vadovų teigė, kad ketina pasinaudoti šia lengvata ir „tai būtų didelė paskata didinti gamybinius pajėgumus, kelti našumo lygį, didini konkurencingumą tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje“. Įmonių vadovai atkreipė dėmesį, kad tokia lengvata jau seniai buvo reikalinga, jeigu yra siekiama pakelti bendrą investicijų lygį šalyje.
„Jau š. m. II ketv. įmonių lūkesčių indeksas rodė, kad daugiau nei 47% įmonių vadovų ketina didinti investicijas. Daugiausiai investicijų bus nukreipta į įmonių modernizaciją ir gamybinių pajėgumų, kurie šiuo metu pramonės sektoriuje jau viršija 77%, didinimą. Gamybos modernizavimas neišvengiamas ir dėl poreikio kelti našumo lygį“, – teigė p. Dargis.
Glumina nuomonių skirtumai
Bet, anot jo, verslui didelį susirūpinimą kelia valstybės vadovų ir valdančiųjų atstovų pasisakymai, kurie daugeliu atveju atspindi skirtingas pozicijas mokesčių ir mokesčių sistemos reformos klausimais.
„Verslui reikalingas stabilumas, nes planuojamos investicijos, infrastruktūros sukūrimas ir plėtra, investicijos į žmones ir naujas darbo vietas, todėl negalime kalbėti apie mokesčių keitimus priešokiais ir kas keleri metai. Reikalingas sisteminis ir strateginis požiūris. Jau ne kartą esu sakęs – su mokesčiais reikėtų elgtis atsargiai, išmintingai ir toliaregiškai“, – pažymėjo LPK prezidentas.
Birželio pradžioje Vyriausybė paskelbė ir rugpjūčio pradžioje pakoregavo savo pasiūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, kurie bus pateikti Seimui kartu su kitų metų biudžeto projektu. Tarp pateiktų pasiūlymų – korekcijos mokesčių lengvatų srityje, neapmokestinamojo pajamų dydžio prilyginimas minimaliai mėnesio algai, naujų socialinių išmokų atsiradimas, inovacijų ir investicijų mokestinis bei administracinis skatinimas.
