VU rektorius: galime būti ir tarp 400 geriausių

Rektorius, vertindamas dabartinį šuoliuką iš 500-550 pozicijos į 481-490 vietas, sako, kad universitetas jau daug metų ėjo prie to.

Padėjo ir verslas

„Viena pagrindinių pakilimo priežasčių yra pagerėjusi reputacija tarp darbdavių. Pagal tai esame 352 vietoje pasaulyje. Antra, pagerėjo ir akademinė reputacija ir kiti moksliniai rodikliai, pavyzdžiui, citavimas“, – VŽ aiškina rektorius.

Beje, mokslininkų reputacija sudaro 40%, o darbdavių vertinimas 10% reitingo taškų. Pagal pastarąjį rodiklį VU šoktelėjo per 44 pozicijas.

Tačiau p. Žukauskas kalba ir apie kitas sritis, kurios leido pakilti. Anot jo, vienas iš veiksnių yra dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, nuo šių metų VU yra prestižinės „Coimbra“ universitetų grupės narys. Rektorius sako, kad tai taip pat galėjo užsitikrinti aukštesnes pozicijas.

„Ten susitinka geriausių Europos universitetų rektoriai, ir mes kalbame, kas pas ką vyksta, susipažįstame su garsiais mokslininkais. Dabar ten apie mus žino daugiau, o tų universitetų mokslininkai turi didelės įtakos tarptautinei nuomonei“, – kalba profesorius.

Prie aukštesnio įvertinimo galėjo prisidėti ir per pastaruosius metus dar ryškiau sužibusios žvaigždės. Pavyzdžiui, Virginijus Šikšnys, kurio vadovaujama komanda atrado genomo redagavimo įrankį „CRISPR/Cas9“ ir sukūrė realiausias iki šiol galimybes į Lietuvą parvežti Nobelio premiją. Taip pat Valentina Dagienė, jai šiemet įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanijos kompiuterinio meistriškumo kategorijoje.

Dar ne lubos

Apie galimybes artimiausiu metu pakilti dar aukščiau rektorius kalba atsargiai, nes tai priklausys ir nuo kitų pasaulio aukštųjų mokyklų. Artimiausiems konkurentams pasistengus labiau yra galimybė ir grįžti į ankstesnes pozcijas. Tačiau ir mes turime dar neiššovusių ginklų. Paklaustas, ar reitinge jau galėjo būti pastebėti šiais metais atidaryti Jungtinis gyvybės mokslų bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centrai, jis sako, kad tai gali būti dar neišnaudotas potencialas.

Anot jo, per pastaruosius metus mokslininkai sugaišo daug laiko kraustymuisi, bet ateityje šie centrai turėtų prisidėti prie mokslinės produkcijos gereinimo ir darbdavių vertinimų.

Bet ne viskas priklauso vien nuo universiteto.

„Mūsų valstybės ištekliai leidžia turėti vieną universitetą tarp 400 geriausių. Taigi, jeigu valstybė racionaliai naudotų dabartinius išteklius, mes galėtume pakilti dar per 100 vietų“, – kalba profesorius.

Anot jo, reikalingos didesnės realios investicijos į mokslinius tyrimus. Dabar deklaruojama, kad mokslui skiriama 1% nuo BVP, bet į šią sumą įskaičiuojami ir pedagogų atlyginimai, ir būtinos investicijos į infrastruktūrą. Taigi, moksliniams tyrimams valstybė tiesiogiai skiria mažiau nei 0,5% nuo BVP. Ponas Žukauskas teiginius, kad investuojame 1% į mokslinius tyrimus, vadina savęs apgaudinėjimu ir akių dūmimu.

„Antras dalykas yra lėšų švaistymas. Pavyzdžiui, mes matome, kaip investuojamos lėšos į mokytojų rengimą duodant milžiniškų stipendijų fondus, krepšelius, o iš viso to vos keli procentai absolventų dirba mokytojais. Koks verslas galėtų tai sau leisti“, – mano universiteto vadovas.

Jis ironizuoja, kad Lietuvoje teoriškai gali gyvuoti universitetas, kuris net neturi studentų, nes pagal jų skaičių mažėjančios aukštosios mokyklos išlaiko arba netgi gauna didesnį valstybės finansavimą.

„Jeigu valstybė turėtų specialią programą remti Vilniaus universitetą, kad jis kiltų, tai pareikalautų ne šimtų milijonų eurų. Po 5 mln. Eur kasmet penkerius metus strateginiams tikslams realizuoti pakeltų Vilniaus universitetą per 100 vietų. Atsidurtume maždaug ten, kur dabar yra Tartu (347 vieta – VŽ) ar Valstybinis Baltarusijos universitetas (354 vieta – VŽ). Mūsų valstybė tai gali, jeigu nustotų dumti akis ir susikoncentruotų į rezultatą, o tam reikia žinoti, ko mes norime ir sukurti strategiją“, – įsitikinęs rektorius.

Anot jo, natūralus pakilimas reitinguose leistų pritraukti daugiau studentų ir mokslininkų, išaugintų studijų ir mokslinių tyrimų kokybę Lietuvoje.

infogr.am::7ee52724-3ed5-4e55-a0bb-e639830fbf06